Laura Borras į šias pareigas paskirta sulaukusi palaikymo iš separatistinių partijų, kurios per vasario 14 dieną vykusius regioninius rinkimus sutvirtino savo daugumą, laimėjusios 74 iš 135 vietų asamblėjoje.
Jos išrinkimas yra tikėtinas pirmas žingsnis formuojant separatistinę koalicinę vyriausybę, kurią sudarytų partija „Kartu už Kataloniją“ (JxC), nuosaikesnė politinė jėga ERC ir, galbūt, nedidelis susivienijimas CUP.
Filologijos studijas baigusi 50 metų politikė anksčiau dirbo JxC atstove Ispanijos nacionaliniame parlamente, kur aršiai priešinosi premjero Pedro Sanchezo politikai.
Jos pozicija tuomet kontrastavo su ERC pažiūromis – ši partija padėjo P.Sanchezui išsaugoti vyriausybės vadovo pareigas ir nubalsavo už jo mažumos vyriausybės pernai pateiktą biudžetą.
L.Borras priklauso tai pačiai partijai kaip ir buvęs Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont'as, pabėgęs į Belgiją po nesėkmingo šio regiono mėginimo 2017 metais paskelbti nepriklausomybę, taip siekdamas išvengti arešto.
„Ši įstatymų leidžiamoji institucija turi tapti esminiu posūkiu Katalonijos nepriklausomybės link“, – sakė ji po to, kai buvo išrinkta regiono parlamento pirmininke.
Asamblėja iki kovo 26 dienos turi išrinkti naują prezidentą Katalonijai, kurios 7,8 mln. gyventojų yra labai susiskaldę nepriklausomybės nuo Ispanijos klausimu.
Favoritu laikomas kadenciją baigiantis Katalonijos viceprezidentas Pere Aragonesas iš ERC, per praėjusį mėnesį vykusius rinkimus laimėjusios 33 mandatus – vienu daugiau nei JxC.
Nacionaliniu lygiu Ispaniją valdantys socialistai užėmė pirmąją vietą regioniniuose rinkimuose, tačiau jiems trūksta kitų partijų paramos vyriausybei suformuoti.
Katalonijos valdžia ruošiasi susėsti naujų derybų su socialisto P.Sanchezo vyriausybe, siekdama pamėginti išspręsti krizę dėl regiono nepriklausomybės siekio.
Tačiau abiejų stovyklų nuomonės šiuo klausimu smarkiai skiriasi, separatistinėms partijoms reikalaujant teisiškai įpareigojančio referendumo dėl nepriklausomybės ir amnestijos jos vadovams, įkalintiems dėl jų vaidmens nesėkmingai mėginant atsiskirti 2017 metais.
P.Sanchezas nepritaria referendumui ir siūlo turtingam regionui didesnę autonomiją bei potencialią malonę separatistų lyderiams.
Uoli katalonų kalbos gynėja L.Borras 2016 metais pasirašė kontroversišką manifestą, kuriame ispanų kalba vadinama Katalonijos „kolonizatorių kalba“.
Politikei yra iškelta byla dėl įtarimų, kad ji be konkurso pasirašė 260 tūkst. eurų sutartį su savo kolega, kuomet vadovavo Katalonų raštijos institutui – regioninei institucijai, atsakingai už katalonų kalbos ir literatūros puoselėjimą.
L.Borras neigia jai mestus kaltinimus ir vadina juos katalonų separatistų „teisminio persekiojimo“ kampanijos dalimi.
