Toje rezoliucijoje C.Puigdemont'as, šiuo metu esantis savanoriškoje tremtyje Belgijoje, vadinamas „teisėtu“ kandidatu į regiono prezidentus.
Be to, dokumente teigiama, kad parlamento daugumą turintys separatistai „palankiai vertina Katalonijos kaip nepriklausomos valstybės konstituciją“. Vis dėlto rezoliucijoje nepripažįstama regiono nepriklausomybės deklaracija.
Spalio 27-ąją Katalonijos paskelbta nepriklausomybė gyvavo neilgai – Ispanijos premjeras Mariano Rajoy ėmėsi veiksmų stabdyti krizei regione, smarkiai susiskaldžiusiame atsiskyrimo klausimu.
Katalonijos vyriausybę atleidęs ir parlamentą paleidęs Madridas gruodį sušaukė regione pirmalaikius rinkimus, tačiau šis sprendimas nepasiteisino, separatistams užsitikrinus absoliučią daugumą.
Nuo to laiko Katalonija vis dar neturi regioninės vyriausybės ir regione tebegalioja tiesioginis Madrido valdymas, nes partijos nesutaria, ką išrinkti kandidatu į prezidentus.
Į Belgiją pasitraukęs jų favoritas C.Puigdemont'as, kaltinamas maišto kurstymu, antivyriausybine veikla bei valstybės lėšų švaistymu per savo kampaniją už Katalonijos atsiskyrimą nuo Ispanijos ir Madridas yra nusiteikęs jį suimti, vos tik bėglys sugrįš.
Į Belgiją pasitraukęs jų favoritas C.Puigdemont'as, kaltinamas maišto kurstymu, antivyriausybine veikla bei valstybės lėšų švaistymu per savo kampaniją už Katalonijos atsiskyrimą nuo Ispanijos.
C.Puigdemont'as sakė, kad galėtų būti prisaikdintas Briuselyje, naudodamasis tiesioginiu vaizdo ryšiu, bet Ispanijos centrinė vyriausybė su tokiu planu nesutinka.
Jo šalininkai sako, kad C.Puigdemont'as galėtų vadovauti iš užsienio, bet tvirtino, kad jis būtų linkęs grįžti į Ispaniją, jeigu tik būtų suteikta garantijų, jog nebus suimtas.
Tačiau Ispanijos Konstitucinis Teismas praėjusį mėnesį nutarė, kad C.Puigdemont'as privalo grįžti į šalį ir asmeniškai atvykti į regiono parlamentą, kad galėtų priimti įgaliojimus suformuoti naują vyriausybę.
Kai kurios separatistinės partijos svarsto galimybę kandidatu į regiono vadovo postą paskirti kitą asmenį, o C.Puigdemont'ui numatyti „simbolinį“ vaidmenį Belgijoje.
Pasak Ispanijos žiniasklaidos, ketvirtadienio rezoliucija gali būti laikoma bandymu nuraminti Katalonijos eksprezidentą.
Esama vilties, kad pripažinus jį „teisėtu“ kandidatu, jis pasitrauks ir leis kitam separatistinių pažiūrų politikui užimti jo vietą Katalonijoje, tvirtina žiniasklaida.
Vienas iš galimų kandidatų yra 53 metų Jordi Sanchezas, įtakingos Katalonijos nacionalinės asamblėjos (ANC) lyderis.
Vis dėlto gali kilti problemų, nes jis jau ilgiau kaip keturis mėnesius yra už grotų dėl įtariamos antivyriausybinės veiklos paskelbus Katalonijos nepriklausomybę.
Ketvirtadienį opozicijos įstatymų leidėjai pažadėjo susitarti su separatistinių pažiūrų kolegomis dėl kandidato į prezidentus.
„Mums reikia vyriausybės, kuri pasirūpintų problemomis ir vadovautų 7,5 mln. katalonų“, – sakė Socialistų partijos lyderis Miquelis Iceta.
Nepritariančios nepriklausomybei kairiųjų grupės „Catalunya en Comu-Podem“ atstovas Xavieras Domenechas (Savjė Domenekas) sakė, kad J. Sanchezas „turi teisę būti paskirtas Katalonijos prezidentu, bet žinome, kad veikiausiai tai nebus greičiausias kelias atkurti savivaldą“.
