Kaip ir ankstesniais metais, eitynės prasidėjo 17 val. 14 min. vietos (18 val. 15 min. Lietuvos) laiku. Tai užuomina apie 1714 metus. Šiemet eitynių šūkis buvo: „Kovosime už nepriklausomybę ir laimėsime“.
Didžiausia kasmetinė demonstracija įvyko 2014-aisiais, kuomet į gatves išėjo apie 1,8 mln. žmonių. Pasak organizatorių, šeštadienį į raginimą prisijungti prie mitingo atsiliepė 400 tūkst. žmonių, bet policija nurodė, jog dalyvių buvo 108 tūkstančiai.
Separatistinio judėjimo „Omnium Cultural“ lyderis Jordi Cuixartas pareiškė besitikįs, kad šiemet į gatves „išeis šimtai tūkstančių žmonių“ ir „dar kartą įrodys, kad mūsų judėjimas yra kaip niekada gyvas“.
Tačiau daug kas pasikeitė nuo audringo 2017 metų rudens, kai Katalonijos mėginimas atsiskirti nuo Ispanijos sukėlė didžiausią politinę krizę šalyje nuo pat Francisco Franko diktatūros pabaigos.
Šio turtingo šiaurės rytų regiono, turinčio 7,8 mln. gyventojų, lyderiai nepaisydami Madrido draudimo surengė referendumą dėl atsiskyrimo, o vėliau paskelbė neilgai gyvavusią nepriklausomybės deklaraciją.
Ispanijos aukščiausios instancijos teismas liepė suimti už tą žingsnį atsakingus asmenis, o paskui juos teisė ir skyrė jiems griežtas įkalinimo bausmes. Dalis separatistų lyderių pabėgo į užsienį, kad išvengtų baudžiamojo persekiojimo, todėl judėjimas smarkiai susiskaldė, nesutardamas dėl tolesnių veiksmų.
Birželį Ispanijos vyriausybei suteikus malonę devyniems Katalonijos separatistų lyderiams, įskaitant J.Cuixartą, nepriklausomybės šalininkų stovykla neteko vieno iš motyvų susitelkti.
2019 metais „Diadoje“ dalyvavo 600 tūkst. žmonių. Pernai dėl koronaviruso pandemijos tebuvo surengti keli atskiri renginiai, pritraukę mažiau nei 60 tūkst. žmonių.
Šių metų protestas rengiamas, prieš ateinančią savaitę atsinaujinsiančias aukščiausio lygio derybas dėl Katalonijos krizės sprendimo. Derybose dalyvaus ministro pirmininko Pedro Sanchezo mažumos vyriausybė ir Katalonijos regiono separatistinė valdžia.
P.Sanchezas šeštadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė norįs „judėti to, kas mus vienija, link“, taip pat siekti teigiamos baigties regionui.
Separatistai kelia du pagrindinius reikalavimus – suteikti amnestiją asmenims, prisidėjusiems prie nesėkmingo bandymo paskelbti nepriklausomybę, taip reabilituojant į užsienį pabėgusius lyderius, ir surengti referendumą dėl apsisprendimo – šįkart su Ispanijos pritarimu.
Tačiau Madridas atkakliai priešinasi abiem reikalavimams.
Šią savaitę įtampa smarkiai paaštrėjo, ispanų centrinei vyriausybei įšaldžius Barselonos oro uosto plėtros planus. Sprendimas buvo paaiškintas „nepasitikėjimu“ kataloniečių vadovybe.
Katalonijos regiono lyderis Pere Aragonesas šį Madrido žingsnį pavadino šantažu.
