„Jie labai drąsus, kai kalba apie kitas valstybes, kurios nėra jų kompetencijos sritis. Tačiau kur jie yra, kai mums, piliečiams, jų reikia?“ – klausė Katalonijos lyderis Carlesas Puigdemont'as likus keturioms dienoms iki referendumo, turėdamas galvoje ES pareigūnus.
„Ar Europos sprendimas Katalonijai yra nugaros atsukimas?“ – piktinosi jis.
C.Puigdemont'as naujienų agentūrai „Associated Press“ sakė, jog ketina pasiekti, kad skaldantis Katalonijos klausimas iš vidaus problemos taptų europiniu reikalu.
„Jei laimės „taip“, kreipsiuosi į Europos bendriją su prašymu įsitraukti, nes mes būsime iškovoję savo teisę būti išklausytais – tai nenutiko iki šiol, nes Europos Komisija visada buvo kurčia (Katalonijai)“, – sakė 54 metų separatistų lyderis.
Pasak C.Puigdemont'o, sekmadienio balsavimas leis Europai „išgirsti labai garsų ir stiprų Katalonijos balsą“.
Nė viena ES narė, taip pat jokia kita Bendrijai nepriklausanti valstybė nėra atvirai išreiškusi palaikymo spalio 1 dienos referendumui, kurį Ispanijos konservatorių vyriausybė laiko neteisėtu.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, jog mano, kad būtų „neprotinga“ katalonams atsiskirti nuo Ispanijos.
„Visiems, nenorintiems girdėti mūsų balso, reikėtų apsilankyti pas politinį otolaringologą“, – sakė C. Puigdemont'as, pavartodamas terminą, kuriuo vadinamas ausų, nosies ir gerklės ligų specialistas.
Jis pridūrė, kad jei Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude'as-Junckeris negali suvokti katalonų nusiteikimo –„taip yra, nes šis europinis projektas yra netinkamose rankose“.
Beprecedentės priemonės
Ispanijos Konstitucinis Teismas jau anksčiau yra paskelbęs, kad tokį referendumą gali organizuoti tik centrinė valdžia, o klausimais, susijusiais su suverenitetu, turi balsuoti visi ispanai. Šis Teismas suspendavo spalio 1 dieną numatytą plebiscitą.
Už nepriklausomybę pasisakanti regiono vadovybė iki šiol ignoravo visas teismų nutartis ir žada neatšaukti balsavimo.
Katalonijos vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžių pareigūnų atžvilgiu buvo pradėti tyrimai, o šiaurės rytiniame regione artėjant balsavimo dienai sutelktos gausios policijos pajėgos.
Katalonijos vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžių pareigūnų atžvilgiu buvo pradėti tyrimai, o šiaurės rytiniame regione artėjant balsavimo dienai sutelktos gausios policijos pajėgos.
Madridas ėmėsi beprecedenčių priemonių, kad sutrukdytų organizuoti referendumą. Be kita ko, buvo konfiskuoti balsalapiai, agitacinė medžiaga, o mokykloms buvo nurodyta neleisti savo patalpose įrengti balsavimo punktų.
C.Puigdemont'as AP sakė manantis, jog Madrido pastangos sužlugdyti balsavimą tik didina paramą referendumui, ir ES institucijos negalės to ignoruoti.
„Šiandien galime tikėtis kur kas didesnio žmonių aktyvumo referendume nei prieš mėnesį“, – pažymėjo jis, o priemones, kurių referendumui sužlugdyti ėmėsi centrinė vyriausybė, pavadino „apokaliptinėmis“.
Trečiadienį specialios jurisdikcijos Ispanijos nacionalinis teismas (Audiencia Nacional) pranešė ketinantis tirti galimybę pareikšti oficialius kaltinimus dėl raginimo maištauti demonstrantams, praėjusią savaitę dalyvavusiems didžiulio masto protesto akcijoje prieš policijos veiksmus, kuriais siekta sutrikdyti pasirengimo referendumui procesą.
C.Puigdemont'as: „Matant tokį vaizdą galima pagalvoti, kad mes Katalonijoje kaupiame masinio naikinimo ginklus, branduolinį arsenalą ar aukščiausios klasės narkotikus. Bet iš tiesų mes tiesiog mėginame surengti referendumą.“
„Matant tokį vaizdą galima pagalvoti, kad mes Katalonijoje kaupiame masinio naikinimo ginklus, branduolinį arsenalą ar aukščiausios klasės narkotikus“, – sakė regiono vadovas. – Bet iš tiesų mes tiesiog mėginame surengti referendumą.“
Pasak C.Puigdemont'o, tie Katalonijos žmonės, kurie anksčiau abejingai ar priešiškai žiūrėjo į referendumą, dabar regione „matomą laisvių ribojimą laiko nusikaltimu prieš jų demokratinius įsitikinimus“.
Katalonijos lyderiai yra sakę, kad jei referendume laimės „Taip“ stovykla, jie bus pasirengę po dviejų dienų paskelbti regiono nepriklausomybę, nepriklausomai nuo to, kiek katalonų bus pareiškę savo valią plebiscite.
Tačiau C.Puigdemont'as trečiadienį pripažino, jog reikalingas didelis rinkėjų aktyvumas, kad būtų galima tvirtinti, jog balsavimas reprezentatyvus.
Jis atsisakė įvardyti, koks procentas iš 5,5 mln. katalonų turėtų sudalyvauti referendume, kad jo vyriausybė galėtų jį paskelbti įvykusiu. Tačiau C.Puigdemont'as paminėjo ankstesnius referendumus Ispanijoje, įskaitant 2005-ųjų balsavimą dėl Europos Konstitucijos, kuriame dalyvavo 42 proc. rinkėjų.
„Niekas nereiškė susirūpinimo dėl rinkėjų aktyvumo, kad būtų legitimizuoti rezultatai, todėl viliuosi, kad šiuo atveju to taip pat nebus“, – sakė jis.
Apylygės stovyklos
Katalonija yra viena iš 17 autonominių Ispanijos regionų. Jos sostinė yra gyvybingas Viduržemio jūros uostamiestis Barselona – vienas populiariausių turistų traukos centrų.
7,5 mln. gyventojų, savą kalbą ir kultūrą turintis Katalonijos regionas sukuria maždaug penktadalį visos Ispanijos bendrojo vidaus produkto (BVP).
Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad Katalonijos visuomenė nepriklausomybės klausimu yra pasidalijusi į dvi apylyges stovyklas. Vis dėlto dauguma katalonų – daugiau kaip 70 proc. – nori referendumo, kad šis klausimas būtų galutinai išspręstas.
Katalonai skundžiasi, kad regionas negauna investicijų, kurios būtų proporcingos jo sumokamiems mokesčiams, o centrinė vyriausybė kišasi į regiono kalbos ir švietimo politiką.
Reikalavimai dėl atsiskyrimo Katalonijoje reiškiami jau seniai, bet separatistinės nuotaikos čia ypač sustiprėjo per 2008 metų finansų krizę, dėl kurios regione išaugo nedarbas ir skolos.
Katalonai skundžiasi, kad regionas negauna investicijų, kurios būtų proporcingos jo sumokamiems mokesčiams, o centrinė vyriausybė kišasi į regiono kalbos ir švietimo politiką.
Visgi ėmus atsigauti Ispanijos ir regiono ekonomikoms, visuomenės parama atsiskyrimui ėmė mažėti.
Pirmąjį Katalonijos bandymą 2014 metais organizuoti teisiškai neįpareigojantį referendumą blokavo Ispanijos Konstitucinis Teismas. Katalonijos vyriausybė nenusileido ir organizavo simbolinį plebiscitą, per kurį daugiau kaip 80 proc. balsavusiųjų palaikė atsiskyrimą nuo Ispanijos. Tačiau tame balsavime dalyvavo tik 2,3 mln. iš 5,5 mln. Katalonijos rinkėjų.
Merė prašo pagalbos
„Mano, kaip merės, pareiga... paraginti Europos Komisiją suteikti erdvės tarpininkavimui tarp Ispanijos ir Katalonijos vyriausybių, kad derybų keliu būtų rastas demokratinis sprendimas“, – rašo merė komentare, publikuotame Jungtinės Kralystės dienraštyje „The Guardian“.
Pasak jos, Barselona „nenori kolizijos su neprognozuojamomis pasekmėmis“.
„Neabejoju, kad dauguma mūsų partnerių Europoje to taip pat nenori“, – rašo A.Colau.
Pasak jos, Barselona „nenori kolizijos su neprognozuojamomis pasekmėmis“.
Merė pasisako prieš nepriklausomybę, tačiau ji griežtai pasmerkė ministro pirmininko Mariano Rajoy vyriausybės bekompromisį elgesį. Pasak A.Colau, tai tik dar padidino priešpriešą su Katalonijos vyriausybe.
Teisiniai veiksmai prieš katalonų pareigūnus „tik padidins socialinę įtampą ir užkirs kelią rasti kokią nors išeitį iš konflikto“, mano ji.
„Ispanijos vyriausybė leido, kad Katalonijos konfliktas iš vidaus ginčo peraugtų į europinį konfliktą“, – rašo A.Colau ir priduria, kad Europa negali būti „pasyvi“ Katalonijos klausimu
