„Newsru“ praneša, kad antradienį Saudo Arabija Katarui pateikė 10 reikalavimų. Jei Doha juos išpildys, žadama, kad santykiai tarp šalių normalizuosis. Dokumente rašoma, kad įvykdyti nurodytus veiksmus Kataras turi 24 valandas.
Rijadas reikalauja, kad Doha nutrauktų diplomatinius santykius su Iranu. Taip pat iš Kataro turėtų būti išsiųsti visi islamistinių grupuočių „Musulmonų brolija“ ir „Hamas“ nariai, o jų sąskaitos Kataro bankuose – užšaldytos.
Be to, Katarui liepiama nedelsiant pakeisti informacinio kanalo „Al Jazeera“ redakcijos politiką ir jo vadovybę. Saudo Arabija šio kanalo licenciją šalyje panaikino antradienį.
Šių reikalavimų egzistavimą patvirtino Saudo Arabijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Adelas al-Jubeiras. Ministro teigimu, Rijadas, pasitelkdamas ekonomines priemones, nutarė priversti Katarą „pasirinkti savo kelią“.
2014-aisiais Saudo Arabija, Bahreinas ir JAE apkaltino Dohą grasinant regiono saugumui ir remiant teroristinę grupuotę „Musulmonų brolija“.
Tiesa, Kataras su panašia situacija susidūrė ir praeityje. 2014-aisiais Saudo Arabija, Bahreinas ir JAE apkaltino Dohą grasinant regiono saugumui ir remiant teroristinę grupuotę „Musulmonų brolija“.
Šalys, iš Kataro atšaukusios savo ambasadorius, pateikė reikalavimų sąrašą. Vienas iš jų – kad Doha nutrauktų kanalo „Al Jazeera Mubashir Misr“ veiklą. Kanalą, skirtą vien Egipto naujienoms, Kairas apkaltino kurstymu prieš Mohamedo Morsi vyriausybę.
Tuomet Kataras pakluso kaimynių reikalavimams, o Persijos įlankos šalių lyderių susitikimas įvyko kaip planuota.
Neaiški D.Trumpo pozicija
Kataro krizės klausimu pasisakė ir JAV prezidentas D.Trumpas, kurio įrašai „Twitter“ jau ne pirmą kartą Baltųjų rūmų administraciją verčia teisintis.
Antradienį prezidentas džiaugėsi, kad, Persijos įlankos valstybėms nusprendus izoliuoti Katarą, pagaliau bus sustabdytas radikalių grupuočių finansavimas.
„Per paskutinę kelionę į Vidurio Rytus pasakiau, kad nebegalima finansuoti radikalios ideologijos. Lyderiai nurodė Katarą“, – prezidentas rašė „Twitter“.
Tačiau Baltųjų rūmų administracija suskubo sušvelninti tokį D.Trumpo pasisakymą, kadangi Katare stūkso didžiausia Vidurio Rytuose JAV karinė bazė, iš kurios JAV ir jos sąjungininkės vykdo oro smūgius prieš „Islamo valstybę“ Irake ir Sirijoje.
Socialiniame tinkle prezidentas taip pat išreiškė palaikymą Saudo Arabijai, Katarui pateikusią reikalavimų sąrašą.
„Kaip gera matyti, kad vizitas į Saudo Arabiją susitikti su karaliumi ir 50 šalių jau atsiperka. Jie sakė, kad imsis griežtų priemonių dėl ekstremizmo... finansavimo; ir visos nuorodos rodo į Katarą. Galbūt tai bus terorizmo siaubo pabaigos pradžia!“ – rašė jis.
Baltųjų rūmų spaudos sekretorius Seanas Spiceris iškart paneigė, kad prezidentas konflikte palaiko kurią nors pusę. S.Spicerio teigimu, D.Trumpas, lankydamasis Rijade, turėjo „labai produktyvią“ diskusiją su Kataro emyru šeichu Tamimu bin Hamadu al-Thani.
Vis dėlto panašu, kad prezidentas paklausė savo administracijos. Antradienį paskambinęs Saudo Arabijos karaliui Salmanui, D.Trumpas tikino, kad Persijos įlankos tautų vienybė „yra būtina, siekiant įveikti terorizmą ir užtikrinti regiono stabilumą“.
„The New York Times“ rašo, kad nors D.Trumpas neslėpė atvirų kaltinimų Katarui, vargu ar jie sukels rimtų padarinių. Manoma, kad Doha JAV kariuomenę mato kaip apsaugą nuo galimų agresyvių kaimynių veiksmų.
Krizę sukėlė rusų programišių klastotė?
Neramumus dar labiau pakurstė įtarimai, kad rusų programišiai paskelbė melagingą naujieną, išprovokavusią diplomatinę krizę, per kurią Saudo Arabija ir kelios kitos šalys nutraukė diplomatinius santykius su Kataru.
Kataro vyriausybė nurodė, kad gegužės 23 dieną pasirodžiusiame pranešime buvo melagingų pareiškimų apie emyrato vadovą, kad jis esą palaiko draugiškus santykius su Iranu ir Izraeliu ir abejoja, ar JAV prezidentui Donaldui Trumpui pavyks ilgai išsilaikyti savo poste, sakoma CNN pranešime.
Kataro užsienio reikalų ministras šeichas Mohammedas bin Abdulrahmanas al Thani televizijai sakė, kad FTB patvirtino, jog buvo įsilaužta į agentūros sistemą ir ten patalpinta netikra naujiena.
JAV diplomatas „The New York Times“ teigė, kad nereikia pasiduoti pagundai kaltinti Rusiją tol, kol nėra surinkta svarių įrodymų. Vis dėlto diplomatas pridūrė, kad Rusijai būtų naudingas Irano priešininkių regione susiskaldymas. Ypač jei tai apsunkintų JAV galimybę naudotis savo baze Katare.
Rusijos prezidento specialusis atstovas kibernetinio saugumo klausimais Andrejus Kruckichas tokius kaltinimus griežtai neigia.
A.Kruckichas: „Gaila, bet nieko naujo nesugalvojama, ir todėl, kas benutiktų, (kaltinami) programišiai. Nuvalkiotas metodas – įrodymų, kaip visada, nėra, o išvados daromos dar neištyrus paties incidento.“
„Atsibosta reaguoti į įrodymais nepagrįstas banalybes. Tokie kaltinimai iš esmės diskredituoja patys save“, – teigė A.Kruckichas.
„Gaila, bet nieko naujo nesugalvojama, ir todėl, kas benutiktų, (kaltinami) programišiai. Nuvalkiotas metodas – įrodymų, kaip visada, nėra, o išvados daromos dar neištyrus paties incidento“, – pridūrė jis.
„Žinoma, kad tarptautinei bendruomenei jau seniai laikas padaryti tvarką informacinėje erdvėje ir sukurti atsakingo elgesio taisykles, tad rusų iniciatyvos šioje srityje tampa dar aktualesnės. Tada viskas bus aišku, patikrinama ir skaidru“, – pažymėjo prezidento atstovas.
„Bet šį procesą sabotuoja būtent Vakarų šalys. Pirmiausia – JAV, dėl savo vidinių nesutarimų niekaip neįstengiančios suformuoti derybinio mechanizmo, kad šioje srityje vyktų derybos“, – pareiškė A.Kruckichas.
