„Boeing'u-737-500“ skrido 81 keleivis, tarp kurių buvo septyni vaikai, ir šeši įgulos nariai. Visi žmonės žuvo“, – „Aeroflot“ oro linijų pranešimą citavo naujienų agentūra AFP.
Lėktuve buvo 21 užsienietis.
Variklio gedimas?
Rusijos federalinių tyrėjų teigimu, lėktuvas greičiausiai nukrito dėl sugedusio ir užsidegusio dešiniojo variklio.
Tyrėjas Aleksandras Bastrykinas Rusijos žiniasklaidai sakė, kad yra „daug įrodymų“ patvirtininančių šią versiją.
Dispečerio pasakojimas
49 metų dispečeris Irekas Indusovičius pasakoja: „Pilotai paprašė leidimo leistis, mes leidome. Jie sumažino aukštį, bet staiga per daug pasuko į dešinę. Tada mes pakoregavome trajektoriją. Lėktuvas pasuko kairiau. Tuomet pilotą – 34 metų Rodioną Medvedevą – įspėjome, kad lėktuvas jau pasiekė leidimosi ant aerouosto tako kampą. Tada pilotas turėjo tiesiog nusileisti. Bet lėktuvas staiga šovė į viršų. Tuomet jam pasakiau, kad, mano duomenimis, lėktuvas tuoj pasieks 900 metrų aukštį. Ir nors lėktuvas šovė 300 metrų į viršų, pilotas patvirtino: „Taip, mes leidžiamės.“
Vėliau lėktuvas pakilo iki 1200 metrų! „Jis nustojo kilti, bet buvo per arti oro uosto, kad gelėtų leistis. Todėl daviau nurodymą bandyti leistis dar kartą. Ekipažas patvirtino, kad viską suprato, tačiau viską darė atvirkščiai. Liepiau jiems suktis per dešinę pusę, o lėktuvas pasuko kairėn... Pilotas dar paklausė: „O gal mes galėtume ir taip nusileisti?“ Susidarė įspūdis, kad jis labai skubėjo. Paklausiau, ar pas juos viskas gerai. Pilotas atsakė teigiamai. Tuomet paprašiau pakartoti nusleidimą pagal mano nurodytą schemą. Pilotas pakluso, apsisuko, pradėjo antrą kartą leistis. Lokatoriai parodė, kad lėktuvas pamažu leidžiasi.
Paskui perdaviau valdymą kitam dispečeriui, tačiau pilotas su juo nekalbėjo. Tuo metu lėktuvas ėmė staigiai žemėti. Tuomet ir išgirdau ausinėse riebų rusišką piloto keiksmažodį. Liepiau išlaikyti 600 metrų aukštį (tokį aukštį rodė lokatorius). Tačiau jis neatsiliepė. Po kelių akimirkų kolega už miesto pamatė sprogimo pašvaistę. Supratau, kad lėktuvas nukrito miesto teritorijoje ir skubiai paskelbiau pavojų. Aišku viena: pilotas nieko nepranešė, elgėsi keistai, neadekvačiai, nevykdė dispečerių komandų. Gali būti, kad lėktuve kažkas įvyko, tačiau pilotas nenorėjo apie tai kalbėti...“
Smilkstančios nuolaužos
Ryšys su lėktuvu dingo jam leidžiantis. Kai lėktuvas buvo 1100 metrų aukštyje, dipečeriai nebematė jo radaro ekrane. Nuolaužos, visiškai sunaikintos ugnies, buvo rastos Permės pramoniniame rajone.
Viena Permės gyventoja televizijos kanalui AP sakė, kad girdėjo tokį sprogimą, kuris ją privertė pašokti iš lovos. Moters teigimu, jos kaimynai matė, kad lėktuvas degė, kol šis dar buvo ore ir atrodė lyg kometa, kol sudužo šalia kažkokio pastato.
Tyrėjas Vladimiras Markinas naujienų agentūrai „Ria Novosti“ sakė, kad „Pagal naujausią informaciją, lėktuvas nukrito į siaurą daubą, netoli miesto ribų.“
Rusijos valdžios atstovė Irina Adrianova sakė, kad ryšys su lėktuvu nutrūko, jam pradėjus leistis. I.Adrianova teroristų atakos galimybę atmetė.
Televizijos vaizduose iš įvykio vietos buvo matomi per smilkstančias nuolaužas vaikštantys ugniagesiai.
Lėktuvas, nukritęs ant žemės, degė dvi valandas, kol pavyko jį užgesinti.
Iš Maskvos skridęs ir sudužęs „Boeing-737-500“ priklausė Rusijos oro linijų „Aeroflot“ dukterinėms oro linijoms „Aeroflot-Nord“.
Žuvo prezidento patarėjas
Permės krašto administracija patvirtino, kad sudužusiu lėktuvu skrido generolas Genadijus Troševas – Čečėnijos karo veteranas, Rusijos didvyris, buvęs Šiaurės Kaukazo karinės apygardos vadas ir Rusijos prezidento patarėjas. Žinią apie generolo žūtį patvirtino ir Rusijos transporto ministras Igoris Levitinas. Jis nepatikslino, ar tarp lėktuvo nuolaužų buvo rasti G.Troševo palaikai arba dokumentai, praneša Rusijos naujienų portalas Lenta.ru.
Rusijos naujienų agentūros „Interfax“ duomenimis, G.Troševas skrido į Krasnokamske vyksiantį sambo turnyrą. Kartu su G.Troševu skrido ir Rusijos sambo federacijos viceprezidentas Vladimiras Pogodinas.
Prezidento patarėju kazokų klausimais G.Troševas buvo paskirtas 2003 metų vasarį.
Paskutiniais duomenimis, aviakatastrofos aukomis tapo 87 žmonės. Tarp žuvusiųjų 21 užsienietis – devyni Azerbaidžano, penki Ukrainos ir po vieną Prancūzijos, Šveicarijos, Latvijos, JAV, Vokietijos, Turkijos ir Italijos pilietį.
„Aerofloto“ spaudos tarnyba „Ria Novosti“ pranešė, kad penki žmonės, tarp jų du vaikai, pavėlavo į lėktuvo reisą. Jie į Permę išvyko traukiniu.
Žuvusiųjų palaikai – vargiai atpažįstami
„Interfax“ praneša, kad Permės krašto gubernatorius Olegas Čirkunovas perspėjo apie tai, jog žuvusiųjų palaikus atpažinti bus sunku. Jis pažymėjo, kad iš lėktuvo neliko nė vieno stambaus fragmento.
Aviakompanija „Aeroflot“, kuriai priklausė sudužęs lėktuvas, pažadėjo žuvusiųjų artimiesiems išmokėti kompensacijas, sieksiančias iki 2 mln. rublių, praneša „Ria Novosti“.
Sudužęs „Boeing-737-500“ skrido maršrutu iš Maskvos į Permę. Iš „Šeremetjevo“ oro uosto jis pakilo 01:12 val. Maskvos laiku. 03.10 val. nutrūko dispečerių ryšys su ekipažu. 03.45 val. laineris nukrito pramoniniame Permės rajone. Lėktuvo nuolaužos apgadino Transsibiro geležinkelio magistralės atkarpą, dėl to magistrale važiuojantys traukiniai priversti apvažiuoti miestą kitais keliais.
Šaltinis Permės teisėsaugos institucijose „Ria Novosti“ pranešė, kad avarijos priežastimi galėjo būti vieno iš variklių gedimas. Liudininkai pasakoja, kad lėktuvas užsidegė ore.
Sudužęs „Boeing 737-500“ buvo pagamintas 1992 metais. „Aeroflot“ jį eksploatavo nuo šių metų birželio. Anksčiau laineris priklausė kinų kompanijai „Xiamen Airlines“.
Sprogo ore
Lėktuvo katastrofos priežastis tirs Rusijos Gynybos ministerijos pirotechnikai ir specialistai, kurie papratai aiškinasi karinių lėktuvų ir sraigtasparnių žūties aplinkybes. Apie tai „Ria Novosti“ pranešė šaltinis iš valstybinės komisijos, sudarytos po lainerio avarijos.
Faktas, kad Boeing sudužo į smulkias nuolaužas ir neliko nė vienos didesnės fiuzeliažo dalies, leidžia manyti, kad lėktuvas susprogo ore.
Katastrofos vietoje sekmadienį dirbo apie tūkstantis gelbėtojų ir Katastrofų medicinos centro specialistų.
Permės krašte pirmadienį skelbiamas gedulas. Maskvoje rengiamas specialus lėktuvo reisas, kuriuo į katastrofos vietą bus atskraidinti žuvusiųjų artimieji. Šiuo lėktuvu taip pat skris psichologai ir medikai. Planuojamas skrydžio laikas – 14 val. Maskvos laiku. Kaip praneša „Interfax“ žuvusiųjų artimieji jau pradėjo rinktis į „Šeremetjevo“ oro uostą.
Žuvusiųjų sąrašą galima rasti čia.
Rado juodąsias dėžes
V.Markino teigimu, katastrofos priežastis greičiausiai buvo techninis gedimas. Tačiau oro linijų „Aoeroflot“ atstovas Levas Koshlyakovas tvirtino, kad jokių gedimų per paskutinį lėktuvo patikrinimą šių metų pradžioje nebuvo aptikta.
Nelaimės vietoje pavyko rasti abi lėktuvo juodąsias dėžes. Teroro akto galimybė buvo dar kartą atmesta.
Ši Rusijos oro linijų lėktuvo katastrofa yra pati didžiausia nuo 2006-ųjų rugpjūčio, kuomet į Sankt Peterburgą skridęs lėktuvas sudužo Ukrainoje. Tąkart žuvo 170 žmonių.
Keistas piloto elgesys
Portalas Life praneša, kad, pasak aerouosto dispečerio, prieš katastrofą, jau lėktuvui leidžiantis, pilotas elgėsi „neadekvačiai“. Skrydžių vadovas Trekas Bikbovas tvirtina, kad pilotas nuolat kartojo, jog „viskas gerai“, tačiau visas komandas vykdė... priešingai.
Po to pasigirdo rusiškas keiksmažodis, klyksmas, o virš miesto pakilo sprogimo ugnies stulpas.
Uralo transporto prokuroras Pavelas Kukuškinas pareiškė, kad svarstomos dvi katastrofos versijos: „žmogiškasis faktorius“ ir „techniniai gedimai“.
Apie tetoristinio akto galimybę jis nekalba. Tuo tarpu kompanijos „Aeroflot“ direktorius Valerijus Okulovas pareiškė, kad „bus tiriamos visos katastrofos versijos, taip pat ir teroristinio akto...“
