Kaupiantis problemoms, R.Sunakas mini 100 dienų JK ministro pirmininko poste

R.Sunakas, kuris ketvirtadienį mini 100 dienų, kai eina pareigas, tai yra dvigubai tiek, kiek poste išsilaikė jo nesėkmingai dirbusi pirmtakė Liz Truss, atsidūrė nedėkingoje padėtyje. Konservatorių lyderiu paskirtas po to, kai L. Truss planas dėl didžiulio mokesčių mažinimo sukėlė paniką, 42 metų R.Sunakas, spalio 25 dieną pradėjęs eiti premjero pareigas, nuramino finansų rinkas ir išvengė ekonomikos griūties.

Be to, jauniausias per pastaruosius du šimtmečius JK lyderis ir pirmasis ministras pirmininkas, kilęs iš Pietų Azijos, pažadėjo sutramdyti sparčiai didėjančią infliaciją, paskatinti vangią ekonomiką augti, sumažinti spaudimą pernelyg apkrautai sveikatos priežiūros sistemai ir „sugrąžinti sąžiningumą į politiką“ po ilgus metus trukusių skandalų, kuriuos sukėlė buvęs premjeras Borisas Johnsonas.

Lengviau pasakyti, nei padaryti.

„Dėl dalykų, kurie įvyko prieš man tampant ministru pirmininku, nieko negaliu padaryti, – šią savaitę grupei sveikatos apsaugos darbuotojų teigė R.Sunakas. – Manau, kad jūs galite reikalauti iš manęs atsakomybės už tai, kaip aš sprendžiu klausimus, kurie iškilo man vadovaujant.“

„Institute for Government“ analitinio centro vyresnioji mokslinė bendradarbė Jill Rutter sakė, kad R.Sunakui pavyko įveikti įspūdį, jog JK „turi visiškai pamišusią vyriausybę“.

„Tai buvo pirmas dalykas, kurį jis įtraukė į savo darbų sąrašą, – teigė ji. – Kitaip šiek tiek sunku įžvelgti konkrečius pasiekimus.“

Kova su infliacija

R.Sunakas yra buvęs Jungtinės Karalystės iždo kancleris, o jo svarbiausias prioritetas buvo šalies ekonominė padėtis. Bendrasis vidaus produktas tebėra mažesnis nei prieš koronaviruso pandemiją, o Tarptautinis valiutos fondas šią savaitę prognozuoja, kad Jungtinė Karalystė bus vienintelė iš didžiųjų galių, kurios ekonomika šiais metais susitrauks – 0,6 procento.

„Reuters“/„Scanpix“/Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas

R.Sunakas kaltina pasaulines jėgas – pandemijos sukeltus trikdžius ir Rusijos invaziją į Ukrainą. Kritikai sako, kad didysis kaltininkas yra „Brexitas“, dėl kurio smarkiai sumažėjo prekyba tarp JK ir Europos Sąjungos.

R.Sunakas, ilgametis britų pasitraukimo iš bloko šalininkas, trečiadienį tvirtino, kad pragyvenimo išlaidų krizė „neturi nieko bendra su „Brexitu“.

Kad ir kokios būtų priežastys, R.Sunakas turi nedaug ekonominių galimybių manevruoti. Metinė infliacija spalio mėnesį pasiekė keturių dešimtmečių aukštumas – 11,1 proc., o gruodžio mėnesį išliko nemaloniame 10,5 proc. lygyje.

JK siaučia didžiausia per pastaruosius dešimtmečius streikų banga, slaugytojams, paramedikams, mokytojams, pasienio agentams ir kitiems darbuotojams siekiant didesnių atlyginimų, kurie kompensuotų sparčiai didėjančias pragyvenimo išlaidas ir stresą, susijusį su darbu vis labiau silpstančiame viešajame sektoriuje.

Tuo tarpu viena konservatorių partijos frakcija ragina nedelsiant sumažinti mokesčius, kad būtų skatinamas ekonomikos augimas, nors vos prieš kelis mėnesius „trasonomika“ padarė žalos.

„Mums reikia augimo arba mūsų skolos dar labiau padidės, – šią savaitę sakė įstatymų leidėjas Iainas Duncanas Smithas, buvęs konservatorių lyderis. – Tikslinis mokesčių mažinimas padės tai pasiekti.“

R.Sunakas priešinasi ir profsąjungoms, ir mokesčius mažinti raginantiems toriams. Jis tvirtina, kad dviženklis viešojo sektoriaus atlyginimų didinimas dar labiau padidintų infliaciją ir kad „geriausias mokesčių mažinimas šiuo metu yra infliacijos mažinimas“.

Ekonomistai teigia, kad infliacija Jungtinėje Karalystėje 2023 metais greičiausiai sumažės, todėl R.Sunakas galės įvykdyti vieną iš pagrindinių savo pažadų. Kitus tikslus greičiausiai bus sunkiau pasiekti.

Jis siekia gerinti santykius su 27 šalių ES, o abi pusės padarė pažangą spręsdamos ginčą dėl Šiaurės Airijos prekybos taisyklių, kuris apsunkino verslą ir paralyžiavo regioninės vyriausybės Belfaste darbą.

Tačiau bet koks susitarimas sukels konservatorių euroskeptikų pyktį, kurie suartėjimą su Briuseliu greičiausiai laikys „Brexito“ išdavyste. Kompromisui taip pat priešinsis Šiaurės Airijos britų junionistai, kurie teigia, kad muitinės patikrinimai po „Brexito“ kenkia Šiaurės Airijos vietai Jungtinėje Karalystėje.

Per silpnas?

R.Sunakas taip pat stengėsi atsikratyti Konservatorių partijos reputacijos, susijusios su skandalais. Lapkričio mėnesį dėl kaltinimų patyčiomis iš darbo pasitraukė jo kabineto narys Gavinas Williamsonas.

Sekmadienį R.Sunakas atleido partijos pirmininką Nadhimą Zahawį už tai, kad šis neatskleidė savo pozicijos dėl daugiamilijoninio mokestinio ginčo. Ministro pirmininko pavaduotojo Dominiko Raabo atžvilgiu atliekamas tyrimas dėl įtarimų, kad jis engė valstybės tarnautojus; jis pats tai neigia.

Opozicinės Leiboristų partijos lyderis Keiras Starmeris trečiadienį teigė, kad R.Sunakas yra per silpnas kovoti su netinkamu elgesiu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rishi Sunakas

JK rinkėjai dar neturėjo galimybės pasakyti savo nuomonę dėl R. Sunako, kurį partijos lyderiu išrinko 357 parlamento nariai konservatoriai. Vyriausybė neprivalo skelbti nacionalinių rinkimų iki 2024 metų pabaigos, todėl R.Sunakas gali turėti laiko.

Arba ne. Konservatoriai visuomenės nuomonės apklausose nuo leiboristų atsilieka 20 ar daugiau punktų, o prasti gegužės mėnesio vietos rinkimų rezultatai gali paskatinti raginimus dar kartą keisti lyderį.

Kai kurie konservatoriai trokšta, kad sugrįžtų B.Johnsonas, kurio paskutiniai žodžiai parlamente, būnant ministru pirmininku, – „Hasta la vista, baby“ – buvo užuomina apie sugrįžimą.

Kai kurie analitikai teigia, kad konservatorių lyderiui gali būti per vėlu išvengti pralaimėjimo. Šią savaitę paskelbta tyrimų agentūros „Ipsos“ apklausa parodė, kad 66 proc. respondentų norėtų pakeisti valdančiąją partiją. Tik 10 proc. respondentų manė, kad konservatoriai dirba gerai.

Notingamo universiteto politikos profesorius emeritas Stevenas Fieldingas palygino nuotaiką su paskutiniais ministro pirmininko Johno Majoro vyriausybės darbo metais. 1997-aisiais juos nušlavė Tony Blairo leiboristai, nutraukę 18 metų trukusį konservatorių valdymą.

„Žmonės tik ir laukia, kol jie pasitrauks, – sakė S.Fieldingas. – Kuo ilgiau jie ten būna, tuo labiau jie erzina [rinkėjus].“

Jis teigė, kad R.Sunakas „stengiasi iš visų jėgų. Tačiau žmonės neklauso“.