Iki šiol Kazachstane labai aktyviai buvo siekiama pakeisti rusų kalbą į kazachų – visi valdžios atstovai buvo spaudžiami bendrauti tik kazachų kalba.
Tačiau praėjus kelioms savaitėms po Krymo aneksijos, N.Nazarbajevas pareiškė, kad „Konstitucijoje aiškiai parašyta, kad diskriminacija religiniu, tautiniu ar kalbiniu pagrindu yra draudžiama“. Tokį staigų šalies vadovo politikos pasikeitimą analitikai sieja su bandymu išvengti Maskvos pretenzijų.
Šiaurinis Kazachstanas yra daug problemų keliantis regionas, ir viena iš tikėtų vietų, kur galėtų būti pakartotas Krymo scenarijus.
Mat šiaurinis Kazachstanas yra daug problemų keliantis regionas, ir viena iš tikėtinų vietų, kur galėtų būti pakartotas Krymo scenarijus.
JAV analitikė Martha Brill Olcott aiškina, kad šiaurinis Kazachstanas yra vienas tikėtiniausių V.Putino taikinių, tačiau tik tuomet, kai pats N.Nazarbajevas pasitrauks iš valdžios.
Rusijos Strateginių studijų instituto ekspertas Adžaras Kurtovas tvirtina, kad Kazachstanas stengiasi išstumti iš šalies rusus ir atgal į šalį pritraukti kazachus iš viso pasaulio.
Anot A.Kurtovo, šalyje yra vykdoma „kazachizacija“ – tie, kurie turi bent lašelį kazachiško kraujo, vadinami kazachų tautos atstovais. To pasekmė – šalyje gausu slavų, kurie dokumentuose yra vadinami kazachais.
Astana užsiima ir kazachų siuntimu dirbti bei gyventi į šiaurės Kazachstaną. Iki šiol šiame tin rusiškame regione keičiami net vietovardžiai – iš rusiškų į kazachiškas pervadinta beveik 60 proc. vietų.
Kazachstanas jau kurį laiką svarsto ir šalies pavadinimo keitimą. N.Nazarbajevo nuomone, galūnė „stanas“ yra daugelio šalies problemų priežastis.
Tačiau šios kalbos apie šalies pavadinimo keitimą ir „nurusinimo“ politika šalies šiaurėje dabar stabdoma. Rosbalt.ru rašo, kad N.Nazarbajevas dabar keičia savo poziciją.