Toks renginys yra puiki tarptautinė reklama šiai Vidurinės Azijos valstybei, nors prieš jį būta rimtų abejonių, ar šalis, kurios valdžia kritikuojama dėl laisvių suvaržymų, yra tinkama vieta ESBO šalių lyderių susitikimui.
Šis viršūnių susitikimas yra organizacijos atgimimo ženklas, – sakė Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas, atidarydamas dviejų dienų susitikimą.
Dėl transatlantinės saugumo organizacijos, kuri siekia Europoje ir buvusios Sovietų Sąjungos respublikose užkirsti kelią konfliktams ir juos spręsti, derybų Kazachstanas ėmėsi vienų griežčiausių saugumo priemonių per visą tokio lygio susitikimų šiame regione istoriją.
Lyderiai, tarp jų Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Rusijos vadovas Dmitrijus Medvedevas bei JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton, per pirmąjį ESBO viršūnių susitikimą nuo 1999 metų derybų Stambule sieks suteikti naują postūmį organizacijai ir iš naujo apibrėžti jos vaidmenį besikeičiančiame pasaulyje.
„Šis viršūnių susitikimas yra organizacijos atgimimo ženklas“, – sakė Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas, atidarydamas dviejų dienų susitikimą.
N.Nazarbajevas, aktyviai siekęs savo šaliai teisės rengti ESBO susitikimą, paragino sukurti bendrą saugumo erdvę, kurį driektųsi per „Atlanto, Ramiųjų, Arkties ir Indijos vandenynus“, ir pabrėžė, kad rimčiausių grėsmių Europos saugumui šaltiniai yra ne Senajame žemyne.
Nemažai Astanos gyventojų ESBO viršūnių susitikimo laikotarpiu išvyko iš miesto. Sostinėje gruodžio 1–2 dienos paskelbtos nedarbo dienomis. Į rajoną, kur vyksta susitikimas, vietos gyventojams patekti draudžiama.
Sprendimas rengti šį susitikimą Kazachstane, kuris 2010 metais pirmininkauja ESBO, buvo griežtai kritikuojamas aktyvistų, tvirtinančių, kad šalis, kurios valdžia kaltinama teisių suvaržymais, yra netinkama vieta tokiems renginiams.
N.Nazarbajevas Kazachstanui vadovauja nuo 1990 metų, kai šalis tapo nepriklausoma. Čia, kaip ir daugumoje kitų Centrinės Azijos šalių, parlamentas tik nuolankiai tvirtina iš viršaus nuleistus įstatymus, o provyriausybinėje žiniasklaidoje iš esmės negirdėti valdžios kritikos.
ESBO nė karto nepripažino, kad rinkimai Kazachstane buvo sąžiningi ir teisingi. Vakarų teisių gynėjai kritikuoja valdžią už pilietinių teisių suvaržymą, spaudos ir negausios opozicijos persekiojimą.
Niujorke įsikūrusi žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) teigia, kad Kazachstane žmogaus teisių srityje įsivyravusi stagnacija ir šalis neįvykdė pažadų per savo pirmininkavimo ESBO laikotarpį sušvelninti žiniasklaidos laisvių suvaržymus.
