Šalys įsipareigojo „netrukus suformuoti ir sušaukti Konstitucinį komitetą Ženevoje, surengti kitą konsultacijų ratą Ženevoje ir paremti specialiojo pasiuntinio pastangas“, nurodoma pareiškime.
Jungtinės Tautos, pasisakančios už tai, kad konflikto sprendimui vadovautų Sirija, yra suinteresuotos, jog būtų įsteigtas konstitucinis komitetas.
Pasibaigus pirmajai derybų dienai ketvirtadienį Rusijos vyriausiasis derybininkas Aleksandras Lavrentjevas sakė, kad konstitucinio komiteto formavimą stabdo „keletas neaiškių klausimų“, tačiau derybininkas jų neįvardino.
Iranas, Rusija ir Turkija pasinaudojo proga Kazachstano sostinėje vykusiame susitikime dar kartą pakritikuoti Jungtines Valstijas už Izraelio suvereniteto Golano Aukštumose pripažinimą.
Šį žingsnį šalys pavadino „šiurkščiu suvereniteto pažeidimu“, kuris „kels grėsmę taikai ir saugumui Artimuosiuose Rytuose“, nurodoma bendrame pareiškime.
Jame taip pat sakoma, kad Irakas ir Libanas bus kviečiami į kitas liepą Kazachstane vyksiančias derybas dėl Sirijos.
Anksčiau šias derybas yra stebėję Jordanija ir Jungtinės Valstijos.
Sirijos prezidentą Bashirą al Assadą palaikanti Rusija ėmėsi vadovaujančio vaidmens derybose Kazachstane, į antrą planą nustūmusiose JT diplomatines pastangas Ženevoje.
Teheranas, kaip ir Maskva, yra B.al Assado sąjungininkas, tuo metu Ankara palaiko sukilėlius, nors ne kartą grasino atakuoti kurdų kovotojus Sirijos teritorijoje į pietus nuo savo pietinės sienos, nes laiko juos „teroristais“.
Praėjusį mėnesį Kazachstano sostinė Astana buvo pervadinta Nur-Sultanu, ilgamečio šalies prezidento Nursultano Nazarbajevo garbei.
Derybos dėl Sirijos Astanoje vyko nuo 2017 metų sausio.
Per Sirijos karą žuvo daugiau kaip 370 tūkst. žmonių, o dar milijonai turėjo palikti savo namus. Karas prasidėjo 2011 metais brutaliai slopinant antivyriausybinius protestus.
