Demokratijos instituto atlikta balsavusių rinkėjų apklausa rodo, kad „Nur Otan“ surinko 82 proc. balsų, todėl ji dominuos parlamente, į kurį tikriausiai pateko dar dvi kitos partijos.
Šie rinkimai vyko tuo metu, kai dar neseniai klestėjusi Kazachstano ekonomika išgyvena nuosmukį dėl atpigusios naftos ir ekonomikos krizės kaimyninėje Rusijoje, bet N.Nazarbajevo valdžia atrodo nesvyruojanti.
75 metų lyderis, vadovaujantis Kazachstanui nepatirdamas beveik jokių varžovų iššūkių nuo 1991 metų, kai šalis tapo nepriklausoma, subyrėjus Sovietų Sąjungai, praeitais metais buvo perrinktas penkerių metų kadencijai, surinkęs 98 proc. balsų.
Sostinėje Astanoje sekmadienį ryte atidavęs savo balsą N.Nazarbajevas paragino kitas šalis „neskubinti“ Kazachstano kelyje į demokratiją.
„Tai Azija, – sakė jis. – Turime kitokius santykius – šeimos santykius, skirtingą religiją ir skirtingas žmonių galimybes.“
Rinkimų apylinkės šioje didelėje šalyje užsidarė 15 val. Grinvičo (17 val. Lietuvos) laiku. Rinkimuose dalyvavo iš viso šešios partijos, daugiausiai palaikančios N.Nazarbajevą.
Centrinė rinkimų komisija (CRK) paskelbė, kad sekmadienį rinkėjų aktyvumas buvo 77,1 procento. Komisijos pirmininkas Kuandykas Turgankulovas pareiškė, kad toks aktyvumas buvo rekordiškai didelis per parlamento rinkimus.
Jeigu rezultatai, kuriuos paskelbs CRK, atitiks balsavusių rinkėjų apklausas, „Nur Otan“ parlamente dirbs kartu su Komunistų liaudies partija ir „Ak Žol“ („Šviesusis kelias“) – tvirtai dabartinę vyriausybę palaikančiomis frakcijomis, iš kurių kiekviena gavo kiek daugiau negu 7 proc. balsų.
Ūkininkų interesams atstovaujanti partija „Auyl“ („Kaimas“), žaliosios pakraipos „Birlik“ („Vienybė“) ir vienintelė opozicinė jėga – Nacionalinė socialdemokratų partija (NSDP) – veikiausiai neperžengė 7 proc. slenksčio ir tarpusavyje pasidalijo tik kiek daugiau negu 3,5 proc. balsų.
Pasak analitikų, rinkimuose dalyvaujančioms partijoms stinga aiškių ideologijų ir programų, o jų egzistavimo vienintelė paskirtis – sudaryti demokratijos iliuziją autoritarinėje valstybėje.
„Nematau šalyje jokių jėgų, kurios galėtų sutelkti žmones ir ginti jų interesus, – naujienų agentūrai sakė Almatoje veikiančio KIMEP universiteto Centrinės Azijos studijų direktorė Nargis Kasenova. – Politinė erdvė buvo iššluota.“
Tuo tarpu Almatoje įsikūrusios konsultacinės bendrovės „Risk Assessment Group“ direktorius Dosymas Satpajevas sakė, kad šiuose rinkimuose varžėsi „zombiu partijos“.
„Jos tik užima vietą ir skelbia pareiškimus, bet iš principo neturi kokios nors konkrečios platformos“, – pabrėžė jis.
Analitikai sako, kad jis stengėsi greičiau surengti balsavimą, kol ekonomikos padėtis per daug nepablogėjo.
Sekmadienį surengti pirmalaikiai rinkimai vyko po to, kai N.Nazarbajevas pernai paankstino prezidento rinkimus, o analitikai sako, kad jis stengėsi greičiau surengti balsavimą, kol ekonomikos padėtis per daug nepablogėjo.
N.Nazarbajevas, kuris nepatvirtino, kad vėl sieks būti perrinktas, kad 2020 metais baigsis dabartinė kadencija, sekmadienį sakė neprognozuojantis didelių pokyčių vyriausybėje po šių rinkimų.
Veteranas lyderis dar nėra įvardijęs savo įpėdinio, o analitikai stebės vyriausybės postų dalybas, tikėdamiesi įžvelgti ženklų apie naujo potencialaus lyderio iškilimą.
