66 metų K.J.Tokajevas prezidentu tapo po netikėto buvusio šalies vadovo 79 metų Nursultano Nazarbajevo atsistatydinimo kovą. Tačiau manoma, kad dešimtmečius šalį valdęs prezidentas ir toliau turi lemiamą balsą priimant svarbius Kazachstanui sprendimus.
Spalio 9 dienos prezidento įsakas pasirodė valstybinėje interneto svetainėje, kur paprastai skelbiami teisės aktai. Jame sakoma, kad prezidentas turėtų konsultuotis su N.Nazarbajevu priimdamas sprendimus dėl valstybinių institucijų ir ministerijų vadovų paskyrimo, išskyrus tuos atvejus, kai skiriami užsienio, vidaus reikalų ir gynybos ministerijų vadovai.
Įtakingas Kazachstano nacionalinio saugumo komitetas (KNB), kurio pirmtakas buvo liūdnai pagarsėjęs Sovietų Sąjungos Valstybės saugumo komitetas (KGB), yra viena valdžios institucijų, kurios vadovo skyrimą reikės derinti su N.Nazarbajevu.
Pirmadienio popietę K.J.Tokajevo administracijos svetainėje šis prezidento įsakymas dar nebuvo publikuotas.
N.Nazarbajevas yra KNB ir valdančiosios partijos, iškėlusios dabartinio prezidento kandidatūrą birželį vykusiuose rinkimuose, pirmininkas.
Užsienyje gyvenantis valdančiojo režimo kritikas Muchtaras Ablijazovas N.Nazarbajevo įpėdinį ir jam ištikimą karjeros diplomatą K.J.Tokajevą vadina „baldu“.
Pasak M.Ablijazovo, K.J.Tokajevas bus patrauktas į šalį, kad N.Nazarbajevo duktė 56 metų Dariga taptų prezidente dar jam gyvam esant.
Tačiau po pergalės prezidento rinkimuose K.J.Tokajevas pareiškė, kad nebus „tranzitinis keleivis“. Neseniai jis ėmėsi nuosaikaus reformatoriaus vaidmens, paraginęs švelninti viešus protestus reguliuojančius įstatymus ir pasmerkęs aukščiausiuose sluoksniuose klestinčią korupciją.
Pastaruoju metu N.Nazarbajevas vis dažniau pasirodo viešuose renginiuose. Šį mėnesį interviu Kazachstano valstybinei televizijai jis apkaltino režimo priešininkus nešiojant „gandus“ apie jo nesutarimus su K.J.Tokajevu.
Jis taip pat pažadėjo netylėti, jeigu vyriausybė imsis veiksmų, kuriems jis nepritaria.
Kazachstanas, 18 mln. gyventojų turinti naftos turtinga valstybė, yra ekonomiškai stipriausia iš penkių buvusių sovietinių Vidurio Azijos šalių, priklausanti ypatingųjų Rusijos ir Kinijos interesų zonai. Ji yra išsaugojusi autoritarinę politinę sistemą.
