Rusijos, Irano ir Turkijos delegacijos, Sirijos režimo atstovai ir 20 narių opozicijos delegacija atvyko į Astaną dvi dienas truksiančių derybų, sakė ministerijos atstovas.
Jungtinių Tautų pasiuntinys Sirijai Staffanas de Mistura turi dalyvauti antrąją derybų dieną, penktadienį, nurodė ministerija.
Ketvirtadienį jis Maskvoje susitiks su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu ir gynybos ministru Sergejumi Šoigu.
Aštuntasis derybų ratas surengtas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui praėjusią savaitę per netikėtą vizitą Sirijoje įsakius iš dalies išvesti iš jos rusų pajėgas.
Maskva, nuo metų pradžios vadovaujanti deryboms Astanoje, bando situaciją pakeitusią savo karinę intervenciją paversti suderėtu sprendiniu.
Kremlius taip pat viliasi Sočio kurorte prie Juodosios jūros sušaukti režimo ir opozicijos politinį suvažiavimą, kuris suteiktų naują postūmį šlubuojančiam taikos procesui.
Per derybas Astanoje daug dėmesio taip pat bus skiriama buferinių zonų stiprinimui ir tokiems klausimams kaip humanitarinė pagalba bei kalinių paleidimas, nurodė URM.
Deeskalavimo zonos
Trapias paliaubas, praėjusių metų pabaigoje sudarytos tarpininkaujant Maskvai ir sukilėlius palaikančiai Ankarai, sausį prasidėjusios derybos Astanoje kažkiek sutvirtino. Tuo pat metu, kai buvo rengiamos derybos Kazachstano sostinėje, Ženevoje vyko JT vadovaujamos derybos, bet per jas nebuvo pasiekta beveik jokių rezultatų.
Per praėjusius derybų Kazachstane ratus daugiausiai dėmesio buvo skiriama Rusijos vadovaujamo keturių „deeskalavimo zonų“ plano įgyvendinimui. Planu buvo siekiama nuslopinti kovas tarp vyriausybės ir sukilėlių.
Praėjus metams po strategiškai labai svarbios, bet niokojamos režimo pergalės Alepe, Damaskas konsolidavo šalies teritorijos dalies didžiosios dalies kontrolę ir atkovojo teritorijų iš paliaubose nedalyvaujančių ekstremistų, pirmiausia – „Islamo valstybės“.
Pastaraisiais mėnesiais suintensyvėjo diplomatiniai kontaktai tarp pagrindinių konflikto stovyklų, tačiau nėra ženklų, kad Damaskas ir jo ginkluoti oponentai būtų bent kiek priartėję prie politinio susitarimo.
Nuo Sirijos karo pradžios 2011 metais daugybė diplomatinių bandymų sustabdyti konfliktą įstrigo, pirmiausia – dėl prezidento Basharo al Assado ateities.
Per Sirijos karą jau žuvo daugiau kaip 340 tūkst. žmonių, nurodo padėtį šalyje stebinti nevyriausybinė organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“.
