Vaizdo įraše aiškiai matomos signalinės lainerio ugnys nakties tamsoje. Lėktuvas akivaizdžiai krito į žemę, o ne leidosi, kaip buvo bandyta teigti anksčiau. Smigęs į žemę jis virto didžiuliu ugnies kamuoliu. Lėktuvo nuolaužos pasklido 250 tūkst. kv. metrų plote. Nelaimės epicentras – zona tarp pakilimo tako ir oro uosto logistikos zonos.
Primename, kad iš pradžių Rusijos Nepaprastųjų situacijų ministerija tvirtino, kad laineris lietė žemę sparnu, o paskui rėžėsi į pakilimo taką nosimi.
Senas lėktuvas ar nepatyrę pilotai?
Lėktuvas, kurio numeris VQ-BBN, jau skraido 23,4 metų. Pirmą kartą jis pakilo 1990 m. birželio 18 d. Pranešama, kad kyla abejonių dėl lainerio techninės būklės, nes iš Maskvos į Kazanę jis skrido neapžiūrėtas technikų. Kaip teigia šaltiniai, Rusijos civilinėje aviacijoje susiklostė praktika, kad grįžtantys į savo oro uostą lėktuvai netikrinami (pigiau tikrinti savame oro uoste).
Lakūnai, pilotavę lainerį tragiško skrydžio metu, buvo patyrę, tačiau skraidyti būtent „Boeing“ markės lėktuvais jiems iki šiol teko nedaug. Tatarstano civilinės aviacijos direkcija pateikė duomenis, kad lėktuvo vadas Rustemas Salichovas jau skraido 21-erius metus. Tačiau „Boeing“ vadu tapo tik 2013 m. kovą, o kaip antrasis pilotas šio modelio laineriuose skraidė nuo 2010 metų.
Antrasis pilotas Viktoras Guculas jau skraido 23-ejus metus. Tačiau sudužusio lainerio pilotu tapo tik 2011 metais.