7 valandos, 41 minutė. Sekmadienis, laikrodžio rodyklės tik ką perstumtos atgal. Mobiliųjų telefonų žadintuvai išjungti. Juk tai būtent tas vienas vienintelis rytas per metus, kai visi norom nenorom tampa miegaliais. Vakar Italiją pažadino žemės gelmės: 6,5 balų intensyvumo 15 sekundžių trukmės smūgiai. Daugiau ar mažiau juos pajuto visa šalis: nuo Bolcano šiaurėje iki Bario pietuose.
Mokslas iki šiol nepajėgus prognozuoti žemės drebėjimų. Tačiau vieną negerą dėsningumą pasakoja istorija: gelmių stichija kažkodėl įsisiautėja būtent tada, kai žmonės giliai įmigę. Arba vonioje dar mieguisti valosi dantis. Arba ramiai vakarieniauja.
Pats baisiausias Europos istorijoje žemės drebėjimas įvyko Mesinoje ir Kalabrijos Redže 1908 metų gruodžio 28-ąją, ryte – 4 valandą 20 minučių. Tai buvo hekatomba: žuvo 120 tūkstančių. Arba žemės drebėjimas šiaurės Italijoje, Friulyje 1976 metų gegužės 6 dieną, 21 valandą 2 minutės. Sėdėdami prie vakarienės stalo žuvo 989 žmonės. Prieš tris mėnesius Amatričėje žemė drebėjo pusę keturių ryto, žuvo 298 žmonės.
Beveik 100 tūkstančių gyventojų liko be namų. Sugriauta arba apgadinta 5000 architektūros paminklų ir vertingų istorinių pastatų.
Šis žemės drebėjimas Umbrijoje į seisminių nelaimių istoriją įeis kaip labai keistas, atipiškas atvejis. Jo galia buvo lygiai tokia pati kaip Friulyje ir tik vos 0,5 balo menkesnė už Mesinos kataklizmą. Beveik 100 tūkstančių gyventojų liko be namų. Sugriauta arba apgadinta 5000 architektūros paminklų ir vertingų istorinių pastatų. 200 savivaldybių patyrė vienokius ar kitokius nuostolius. Keletas Apeninų miestelių – Norčia, Visas, Kastelučis, Kastelsantandželas, Prečis nušluoti nuo žemės paviršiaus.
Ir štai šis neįtikėtinas, laimingas skaičius mirusiųjų dienos išvakarėse: 0 žuvusiųjų stipriausio per pastaruosius tris dešimtmečius žemės drebėjimo metu.
Didžiulė seisminė įtampa – vos 30 km ruože
Italijos seismologai ramina ir tuo pat metu perspėja: visa šalis yra seismiškai aktyvi. Pietuose – Etnos ir Strombolio ugnikalniai, ties Neapoliu – Vezuvijus ir Kampi Flegreji krateriai. Bet patys pavojingiausi – ne jie, o nematomi seisminės įtampos sukelti plutos lūžiai po Apeninų masyvu. Čia nuolat vyksta dviejų milžiniškų tektoninių plokščių – Afrikos ir Eurazijos susidūrimai.
Kažkam galbūt atrodo, kad žemė dreba visoje Italijoje. Bet taip tik atrodo. „Šiuo metu didžiausia seisminė įtampa susidarė labai siaurame – maždaug 30 kilometrų ilgio ruože“, – vakar spaudos konferencijos aiškino Italijos nacionalinio Geologijos instituto CNR specialistai. Tai toks itin žavaus kraštovaizdžio plotas Vidurio Italijoje, jame susiduria keturi regionai – Umbrija, Lacijus, Abrucas ir Markės.
Per du pastaruosius mėnesius šiame Apeninų plote įvyko trys žemės drebėjimai. „Tai, kad jų buvo trys, o ne vienas, yra geras ženklas, nors ir skamba paradoksaliai“, – aiškino CNR geologai. Nes jeigu vietoje trijų būtų įvykęs vienas, bet labai stiprus, jo padariniai ir nuostoliai būtų sunkiai prognozuojami: „Tektoninių lūžių metu išlaisvintos seisminės energijos kiekis būtų maždaug 30 kartų didesnis negu antrojo – spalio 26-ąją įvykusio žemės drebėjimo metu“.
Kamuoja seisminės baimės užkratas
Umbrija – vienas iš nedaugelio Italijos regionų, kurie neturi paplūdimių ir jūros pakrantės ruožo. Užtat Umbrija garsėja nuostabaus grožio kalnų miesteliais – jie vadinami „borghi“. Norčia, Kastelučis, Kastelsantandželas. Sunkiai prieinami masiniam turizmui, tačiau puikiai išlaikę savo architektūrinį, gyvenimo būdo, gastronominės kultūros savitumą kalnų ir priekalnių miesteliai.
Jų nebėra.
Itin garsi buvo Norčia: užsieniečiai pamesdavo galvas dėl unikalus viduramžių senamiesčio, savito skonio Norčios vytintų kumpių ir dešrelių, „Montefalco“ vynuogių veislės raudonojo vyno. Na ir, žinoma, dėl galimybės nusilenkti šv. Benediktui jo vardo bazilikoje miestelio centre. Ji pastatyta toje vietoje, kurioje VI amžiuje gyveno legendinis Benediktinų vienuolijos, kuriai šiandien priklauso po pasaulį išsibarsčiusių beveik 20 tūkstančių brolijos narių, įkūrėjas. Sekmadienį 7 valandą 41 minutės vietos laiku iš XII amžiaus Umbrijos gotikos perlo liko tik fasado kontūras ir nuotraukos "Vikipedijoje".
Italijos gelbėjimo tarnybų duomenimis, šįsyk labiausiai nukentėjo ne gyvenamieji namai, o bažnyčios, vienuolynai, istoriniai pastatai. Ši aplinkybė siejama su darbais, atliktais po 1996 metais įvykusio stipraus žemės drebėjimo, kurio metu buvo sugriautas Asyžiaus šv. Pranciškaus bazilikos architektūrinis kompleksas. Gyventojų namai buvo sustiprinti pagal sugriežtintas antiseismines statybos normas. O štai senoji viduramžių architektūra trečiosios požeminių smūgių bangos neatlaikė.
Norčia, Kastelučis, Kastelsantandželas. Sunkiai prieinami masiniam turizmui, tačiau puikiai išlaikę savo architektūrinį, gyvenimo būdo, gastronominės kultūros savitumą kalnų ir priekalnių miesteliai. Jų nebėra.
Nebeatlaiko ir vietinių gyventojai nervai. Apeninų žmonės prie požeminių smūgių, virpesių, didesnių ar mažesnių žemės drebėjimų yra įpratę. Tačiau po trečiojo per pastaruosius du mėnesius ir paties stipriausio žemės drebėjimo daug kas žada visam laikui palikti savo namus. Žmones kankina baimė, kurią psichologai įvardija kaip seisminės fobijos užkratas. Jis plinta tarsi užkrečiama liga. Ir, be to, – artinasi žiema, kuri Umbrijoje paprastai būna gana rūsti.
Italijos gelbėtojų tarnybos duomenimis, gyventojų egzodas iš Umbrijos jau prasidėjo. Maždaug 100 tūkstančių žmonių autobusais gabenami į gretimus regionus, apgyvendinami Adrijos jūros kurortų viešbučiuose. Ar jie grįš į savo gimtuosius namus? Italijos premjeras Matteo Renzis spaudos konferencijoje tvirtino, kad sugriauti miestai bus atstatyti.
Kiek tai kainuos? Pirminiai apskaičiavimai rodo, kad reikės beprotiškai daug pinigų – maždaug 8 milijardų eurų.
Roma lieka saugi
Žemės drebėjimas sukelia ne itin malonius pojūčius. Netgi tada, kai seisminio įvykio epicentras lieka gana toli. Antrojo žemės drebėjimu metu spalio 26-osios vakare buvau namuose su šeima Romoje. Dešimties aukštų gyvenamojo namo devintajame aukšte kelias sekundes suposi šviestuvai. Ir tiek. Apatinių aukštų gyventojai nepajuto nieko.
Sekmadienio žemės drebėjimas buvo juntamas ilgiau. Barškėjo taurės indaujoje. Virtuvėje nuo vinies „nušoko“ natiurmortas. Namų sienos lengvai ir lėtai suposi. Tai akimirkos, kai apima instinktyvus noras išeiti į balkoną, į gatvę. Pabūti tarp kitų žmonių, pabendrauti. Nepažįstami kaimynai gretimo namo balkone tampa artimais bičiuliais. Penkiolika – dvidešimt sekundžių nerimo, šiek tiek baimės, paskui viskas baigiasi.
Ir nuostabus rytas: vasariška saulė ir šiluma, skaisčiai mėlynas dangus. Nesinori tikėti, jog kažkur vyksta stiprus žemės drebėjimas.
Seismologai tvirtina, kad Roma seisminiu požiūriu – saugus miestas, po juo nesikaupia tektoninė įtampa. Tiesa, po žemės drebėjimo patikrai buvo sustabdyti metro traukiniai, uždarytos mokyklos. Vienintelis nuostolis sostinėje – įskilęs popiežiškosios Šv. Pauliaus bazilikos fasadas.
