Kaip rašo naujienų agentūra „Reuters“, anot tinklalapio FlightRadar24, Rusijos orlaivis, ketvirtadienį skrisdamas iš Maskvos į Hamburgą nukrypo nuo tiesioginio maršruto per Baltarusiją ir Lenkiją.
Vietoj to „Iljušin“ lėktuvas, kurio registracijos numeris RA-96022, skrido virš Baltijos jūros, kirsdamas neutralių šalių – Suomijos ir Švedijos – teritorijas, prieš pasiekdamas Danijos ir Vokietijos, abiejų NATO šalių, erdvę.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsisakė komentuoti tokį kelionės maršruto pasirinkimą, teigdamas, kad prezidento saugumas kelionės metu buvo visų svarbiausias. „Saugumo priemonės, kurių buvo imtasi, yra racionalios“, – pareiškė jis žurnalistams.
Rusijos televizija vėliau parodė V.Putiną išlipantį iš to paties lėktuvo Hamburge, kai jis atvyko į G-20 susitikimą. Čia jis pirmą kartą penktadienį akis į akį susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
Neaišku, kodėl šįkart jo lėktuvas pasirinko ilgesnį skrydį, kurio metu aplenktos Baltijos valstybės, buvusios Sovietų sąjungos gniaužtuose, kurios kaip ir Lenkija, šiandien yra NATO ir Europos Sąjungos narės.
Neseniai skelbta, kad birželio 21 d. Rusijos gynybos ministrą Sergejų Šoigu virš Baltijos jūros skraidinusį lėktuvą, tikėtina, lydėjo iš Šiaulių pakilę NATO oro policijos misiją atliekantys naikintuvai.
Tiek Lenkija ir Baltijos šalys garsiausiai kritikuoja Maskvą nuo tada, kai 2014-aisiais Rusija aneksavo Krymą. Regione tvyro įtampa tarp Rusijos ir Vakarų sąjungininkių, kuriose dislokuojami JAV ir NATO kariai.
Kalbėdamas Varšuvoje D.Trumpas pakartojo NATO įsipareigojimą ginti savo sąjungininkes.
Lėktuvai, su kuriais skrido V.Putinas pastaruosius 12 mėnesių iki šiol rinkdavosi tiesioginius maršrutus virš ES šalių, rodo duomenys iš tinklalapio FlightRadar24. Nebuvo skrendama tik virš Ukrainos į kurios erdvę Rusijos lėktuvų neįsileidžiama.
V.Putinas pakartotinai skrido per Lenkiją minėtu laiku – pavyzdžiui, gegužės mėnesį. Taip pat praskrido virš Lietuvos sostinės Vilniaus praėjusių metų spalį.