Berlynas, nors jau daug metų siunčia šimtus milijonų eurų kaip pagalbą Ukrainos ekonomikai, kuri niekaip neatsistoja ant kojų po Krymo aneksijos ir karo Donbase pradžios, pastarosiomis savaitėmis sulaukia nemažai priekaištų iš sąjungininkų.
Esą Vokietija, priklausanti ir ES, ir NATO, nedaro pakankamai, kad padėtų Ukrainai, prie šios šalies sienos Rusijai sutelkus daugiau nei 100 tūkstančių karių ir karinės technikos. Kai kurie politikai Vakaruose tvirtina, kad artėja didelė Rusijos invazija į Ukrainą.
Kiti, atvirkščiai, abejoja, ar Kremlius tikrai nori įsivelti į pelkę didelėje Ukrainoje, ir tikina, esą Maskva tiesiog pasirinko tokią įžūlią demonstracinės diplomatijos formą.
Kodėl nepadeda ginkluote?
Vis dėlto daug analitikų mano, kad vokiečiai galėtų labiau pasistengti dėl Ukrainos – pavyzdžiui, nusiųsti šiai šaliai ginklų ar tiesiog nekalbėti taip, kaip kalba dabar jau buvęs šalies karinių jūrų pajėgų vadas.
Kay-Achimas Schoenbachas praėjusią savaitę pareiškė, kad Ukraina visam laikui prarado Krymą, kad teiginiai apie galimą rusų įsiveržimą į šalį yra „nesąmonė“ ir kad V.Putinas yra „vertas pagarbos“. Jis netrukus pasitraukė iš posto.
Bet jau anksčiau „The Wall Street Journal“ skelbė, kad Vokietija nesuteikė leidimo Estijai perduoti jos turimos vokiškos ginkluotės Ukrainai. Berlynas ir pats tiesiogiai atsisako perduoti ginklų Kijevui – A.Baerbock tradiciškai žada ekonominę paramą.
