„Miršta vaikai, pagyvenę žmonės. Miestas yra sunaikintas ir jis šluojamas nuo žemės paviršiaus“, – prieš kelias dienas vaizdo kreipimesi į Vakarų lyderius pareiškė Mariupolio policijos pareigūnas Michailas Veršninas.
Anksčiau jau skelbta, kad Mariupolis buvo pirmasis ir kol kas vienintelis didelis Ukrainos miestas, kurį okupantams pavyko apsupti iš visų pusių ir nutraukti visas logistikos grandines.
„Locked N‘ Loaded“ analitikai šią savaitę rašė, kad karo pradžioje, 2014 metais, Rusijos pajėgos taip pat norėjo užimti Mariupolį. Tuomet miestą buvo bandoma užimti, tačiau ukrainiečiai apsigynė ir išvijo okupantą lauk.
Tačiau šiandien šis Ukrainos miestas yra talžomas Rusijos pajėgų raketų. Agresorius buvo pateikęs pasiūlymą Ukrainai sudėti ginklus Mariupolyje ir pasiduoti, tačiau Ukraina atmetė Rusijos ultimatumą.
Pirmadienį Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pasmerkė Rusijos puolimą prieš Ukrainos Mariupolio uostamiestį kaip „didžiulį karo nusikaltimą“.
„Tai, kas dabar vyksta Mariupolyje, yra didžiulis karo nusikaltimas – viskas naikinama ir bombarduojama, visi žudomi“, – kalbėjo J.Borrellis.
Kuo svarbus Mariupolis? Į tai atsakymų ieško BBC.
Sausumos koridorius
Mariupolis stovi iš Krymo pusiasalio besiveržiančių Rusijos karinių pajėgų kelyje. Agresorius veržiasi į šiaurės rytus ir bando sujungti savo karines pajėgas kartu su separatistų kovotojais Rytų Ukrainoje.
Buvęs Jungtinės Karalystės (JK) Jungtinių pajėgų vadas Richardas Barronsas sako, kad Mariupolio užėmimas yra gyvybiškai svarbus Rusijai. Jis kalba, kad sėkmės atveju Rusija nutiestų sausumos koridorių į Krymą iš Rusijos teritorijos, o tai Maskva laikytų „didele strategine sėkme“.
BBC rašo, kad užėmus Mariupolį Rusijos karinės pajėgos kontroliuotų daugiau nei 80 proc. Juodosios jūros pakrantės, prie kurios prieina Ukraina. Taip būtų suduotas rimtas smūgis Ukrainos jūrinei prekybai.
Nuo pat Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios Kremliaus kariams nepavyko perimti Mariupolio kontrolės – ukrainiečiai didvyriškai ginasi. Tačiau, kaip teigia BBC, Rusijai nepavykus greitai užimti šio miesto, imtasi Viduramžių apgulties taktikos, kuri pritaikyta XXI amžiui.
Mariupolis apšaudomas artilerija, raketomis – atakos sunaikino daugiau nei 90 proc. miesto infrastruktūros. Okupantas atkirto miesto gyventojus nuo elektros, šildymo, vandens, maisto ir medicininių priemonių. Uostamiestyje kilo humanitarė krizė, dėl kurios Rusija kaltina Ukrainą, kuri atsisakė iki pirmadienio 5 val. ryto vietos laiku pasiduoti.
BBC skaičiuoja, kad apsiaustyje yra daugiau kaip 200 tūkst. civilių.
Jei Rusija kontroliuotų Mariupolį, galėtų atlaisvinti beveik 6 tūkst. karių ir taip sustiprinti savo okupacines pajėgas kituose Ukrainos atakos frontuose.
Smūgis Ukrainos ekonomikai
Mariupolis yra strategiškai svarbus uostas – jis yra didžiausias Azovo jūros regione, turi gilias krantines. Čia įsikūrusi didelė geležies ir plieno gamykla.
Prieš Rusijos sukeltą karą Ukrainoje. Mariupolio uostas buvo pagrindinis ukrainiečių plieno, anglių, kukurūzų eksporto centras, iš kurio žaliavos iškeliaudavo į Artimuosius Rytus.
Kaip rašo BBC, Mariupolio praradimas būtų didelis smūgis tam, kas karo metu liko iš Ukrainos ekonomikos.
Galimybė propagandai
Mariupolyje yra įsikūręs vadinamasis „Azovo“ batalionas, taip pavadintas Azovo jūros, jungiančios Mariupolį su Juodąja jūra, vardu.
BBC rašo, kad šioje karinėje organizacijoje yra kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Ukrainos gynėjų. Nors „Azovo“ kovotojai sudaro tik nedidelę Ukrainos gynėjų dalį, tačiau Maskvai tai galėtų vis tiek tapti puikia galimybe propagandai skleisti. BBC akcentuoja, kad agresoriaus sėkmės atveju Kremlius savo kanalais galėtų transliuoti žinią, kad jauni rusų vyrai, kurie buvo išsiųsti į Ukrainą, „įveikė kaimyninės šalies neonacius“.
Jei pavyktų į nelaisvę paimti „Azovo“ kovotojus, tikėtina, jie būtų rodomi Rusijos kontroliuojamoje žiniasklaidoje, taip siekiant diskredituoti Ukrainos vyriausybę.
Reikšminga moralei
Jei Kremliaus kariai užimtų Mariupolį, tai būtų psichologiškai reikšminga tiek Ukrainai, tiek ir Rusijai.
Rusijos pergalė Mariupolyje leistų Kremliui per valstybės kontroliuojamą žiniasklaidą skelbti, kad Rusija pasiekė savo tikslų ir daro pažangą surengtoje invazijoje į Ukrainą.
Rusijos prezidentui V.Putinui šis jo sukeltas karas yra asmeniškas ir turi istorinę reikšmę. Rusijos vadovas mano, kad Ukrainos Juodosios jūros pakrantė priklauso vadinamajai Naujajai Rusijai (Novorosijai). Jis nori atgaivinti šią idėją ir, jo teigimu, „išgelbėti rusus nuo provakarietiškos Kijevo vyriausybės tironijos“.
Ir vis dar neužimtas Mariupolis V.Putinui trukdo pasiekti šį išsikeltą tikslą.
Tuo metu ukrainiečiams Mariupolio praradimas būtų didelis smūgis ne tik kariniu ar ekonominiu požiūriu. Kremliaus sėkmės atveju Mariupolis taptų pirmu dideliu po Rusijos karių kojomis kritusiu miestu po Chersono, kuris nebuvo toks svarbus strategiškai ir, be to, beveik neginamas. Kartu tai būtų didelis smūgis ukrainiečių kovotojų moralei.
Kaip rašo BBC, dabar Mariupolis yra tarsi Rusijos atgrasymo priemonė Ukrainai. Miestas iš esmės yra virtęs griuvėsiais. Jis įeis į istoriją kaip dar viena vieta, kurią Rusijos kariuomenė pavertė griuvėsiais – anksčiau taip buvo padaryta su Groznu Čečėnijoje ir Alepu Sirijoje.
Taip kitiems Ukrainos miestų gynėjams tarsi siunčiama agresyvus perspėjimas, kad jei bus nuspręsta priešintis – gali laukti Mariupolio likimas.
