Akivaizdu, kad pirmosios „specialiosios operacijos“ Ukrainoje dienos Rusijai nenusisekė – įsiveržti į Kyjivą nepavyko, o nuostolių patirta tikrai daugiau nei tikėtasi.
Net jei ukrainiečių kasdien pateikiami duomenys apie priešo praradimus nėra visiškai patikimi, vien faktas, kad Rusija nusprendė patraukti pajėgas iš Ukrainos šiaurės ir didžiąją dalį jų permesti į Donbasą, liudija, jog nuspręsta veikti kitaip.
O kadangi ukrainiečius pasiekia vis daugiau ir vis pažangesnė ginkluotė iš Vakarų, pasigirdo nuomonių, kad Kyjivo pajėgos galbūt net pasieks didelę pergalę prieš okupantus. Suprask, turėtų pavykti ne tik išlaikyti Ukrainos valstybingumą, bet ir išvaryti rusus iš viso Donbaso bei netgi atsiimti Krymą.
Tačiau toks optimizmas nėra visiškai pagrįstas, sutiko kalbinti analitikai. Rusija beveik neabejotinai neatiduos Ukrainos pietryčiuose jau užimtų teritorijų – jos pajėgoms ten įsitvirtinus, išstumti karius būtų labai sunku.
Vėl intensyvėja ir Charkivo puolimas, okupuotame Chersone, regis, rimtai planuojamas fiktyvus „referendumas“ dėl regiono atsiskyrimo nuo Ukrainos, o apie neramumus bei provokacijas pranešama ir Moldovos separatistiniame Uždniestrės regione.
Be to, Rusija iki šiol nėra oficialiai pavadinusi to, kas vyksta, karu. Jei būtų nuspręsta kariauti, o ne vykdyti „specialiąją operaciją“, tikėtina didesnė mobilizacija, o kartu – ir platesni kovos veiksmai.
Kitaip tariant, vertinant realistiškai, karo pabaiga nebūtinai ateis greitai ir nebūtinai bus tokia, kokios tikisi didžiausi optimistai. Ukraina, aišku, tikisi, kad jai padės Vakarų ginklai, bet Rusija lygiai taip pat skaičiuoja, jog vakariečius karas išvargins, o pavojus netekti prieigos prie rusiškos energijos išgąsdins.
Apie tai, kokia galima tolesnė karo eiga ir jo baigtis, 15 min kalbėjosi su keturiais ekspertais – Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatu Oleksijumu Hončarenka, JAV istoriku ir Vokietijos Marshallo fondo analitiku Michaelu Kimmage'u, „Deutsche Welle“ apžvalgininku Konstantinu Egertu ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoju, politologu Laurynu Jonavičiumi.
