Debatus organizavo Europos transliuotojų sąjunga ir juose dalyvavo šie pagrindiniai kandidatai: Walteris Baieris (Austrija, Europos kairieji), Sandro Gozi (Italija, „Atnaujinkime Europą“), Ursula von der Leyen (Vokietija, Europos liaudies partija), Terry Reintke (Vokietija, Europos žalieji) ir Nicolas Schmitas (Liuksemburgas, Europos socialistai).
Jie diskutavo ekonomikos, gynybos ir saugumo, klimato ir aplinkos apsaugos, demokratijos ir lyderystės, migracijos ir pasienio bei naujovių ir technologijų plėtros temomis. Klausimus galėjo užduoti plenarinių posėdžių salėje dalyvaujanti auditorija, debatus nuotoliu stebintys 10 ES šalių, tarp jų Lietuvos, jaunimas bei moderatoriai. Kandidatai taip pat turėjo atsakyti į specialius moderatorių klausimus.
Debatai vyko anglų kalba su vertimu į 24 kalbas. Juos moderavo Martinas Řezníčekas (Čekijos televizija) ir Annelies Beck (VRT, Belgija).
Kas yra šių metų spitzenkandidaten?
Gegužės 16 d. Europos transliuotojų sąjunga burtų keliu nustatė kandidatų vietas scenoje, pasisakymo ir interviu eilę. Burtai lėmė, kad scenoje iš kairės į dešinę stovėjo Ursula von der Leyen, Nicolas Schmitas, Terry Reintke, Sandro Gozi ir Walteris Baieris. Savo ruožtu teminiai pasisakymai vyko šia tvarka: Nicolas Schmitas, Sandro Gozi, Ursula von der Leyen, Walteris Baieris ir Terry Reintke.
Ursula von der Leyen (65) – Belgijoje gimusi Vokietijos politikė ir pirmoji moteris, užėmusi Vokietijos gynybos ministrės pareigas (2013–2019). 2019 m. liepą ji tapo pirmąja moterimi, išrinkta EK pirmininke. U.von der Leyen yra vokiečių politiko Ernesto Albrechto, kuris buvo Europos Ekonominės Bendrijos Komisijos vadovo kabineto vadovas, dukra.
Grįžusi į Vokietiją po gyvenimo JAV, kur jos vyras Heiko von der Leyenas dirbo Stanfordo universitete, Ursula įsitraukė į politiką, prisijungdama prie Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) 1990 m. Ji greitai kopė karjeros laiptais, tapusi šeimos reikalų, vyresnių žmonių, moterų ir jaunimo ministre 2005 m. Angelos Merkel vyriausybėje. Būdama gynybos ministre, ji siekė modernizuoti Bundesverą ir spręsti NATO įsipareigojimų problemas, skatindama didesnes karines išlaidas.
2019 m. Ursula von der Leyen buvo paskirta EK pirmininke. Jos vadovavimo pradžioje didelis dėmesys buvo skiriamas lyčių lygybei ir klimato krizei spręsti. Tačiau pandemija ir Rusijos sukeltas karas Ukrainoje pakoregavo pirmininkavimo prioritetus.
Nicolas Schmitas (70) – EK narys, atsakingas už darbo vietas ir socialines teises, pareigas pradėjęs 2019 metais. Prieš tai jis ilgus metus dirbo Liuksemburgo darbo ministru.
N.Schmitas pabrėžia įsipareigojimą Europos vertybėms ir akcentuoja, kad vienas iš svarbiausių jo tikslų – kova su dešiniųjų stiprėjimu Europoje. Jis taip pat teigia, kad Europos gynybos ir saugumo politika dabar kaip niekad svarbi ir sako, kad atėjo laikas „europiečiams imti reikalus į savo rankas“.
Nors N.Schmitas gana mažai žinomas plačiajai visuomenei, Vokietijos pagrindinė socialdemokratų kandidatė Katarina Barley teigė, kad šis politikas yra geriausiai tinkantis socialdemokratijai kandidatas, pabrėždama jo diplomatinį išsilavinimą ir užtikrintumą tarptautinėje arenoje.
Terry Reintke (37) – jauniausia iš kandidatų į EK vadovo postą. Savo politinę karjerą T.Reintke pradėjo 2008–2009 m. kaip Vokietijos žaliųjų organizacijos „Grüne Jugend“ tarybos narė, o 2011–2013 m. ji buvo Jaunųjų Europos žaliųjų federacijos atstovė spaudai. Europarlamentare ji tapo 2014 metais ir dirbo įvairiuose komitetuose, tarp jų Moterų teisių ir lyčių lygybės, Užimtumo ir socialinių reikalų bei Regioninės plėtros komitetuose. 2019 m. ji perėjo į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą, kur yra šešėlinė pranešėja Lenkijos klausimu.
Po 2019 m. rinkimų T.Reintke dalyvavo tarpfrakcinėje darbo grupėje, rengiančioje EP darbo programą teisinės valstybės, sienų ir migracijos klausimais.
2021 m. T.Reintke prisijungė prie parlamentarų grupės, kuri kreipėsi į EK pirmininkę U.von der Leyen dėl Škotijos ir Velso sugrąžinimo į Erasmus+ programą. Po 2024 m. protestų Vokietijoje prieš AfD partiją, T.Reintke pasisakė už tyrimo pradėjimą dėl „Identity and Democracy“ partijos, siekiant ištirti jos atitikimą ES demokratinėms vertybėms.
Sandro Gozi (56) – patyręs italų politikas, karjerą pradėjęs 2006 m., kai buvo išrinktas Italijos parlamento nariu. Nuo 2014 iki 2018 m. jis buvo Italijos vyriausybės Europos reikalų sekretorius. 2019 m. S.Gozi buvo išrinktas EP nariu pagal „Renaissance“ sąrašą ir tapo „Atnaujinkime Europą („Renew Europe“) frakcijos nariu. Besibaigiančioje EP kadencijoje dalyvavo tiek Konstitucinių reikalų komitete, tiek Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitete. Politikas yra Europos federalistų sąjungos prezidentas, aktyviai pasisakantis už Europos integracijos stiprinimą ir bendrosios rinkos plėtrą.
S.Gozi taip pat akcentuoja gynybos stiprinimą, teisės viršenybės apsaugą ir Europos Sąjungos plėtrą. Jis pabrėžia, kad būtina kurti stiprią Europą, ypač atsižvelgiant į šiuolaikinius iššūkius, tokius kaip karas prie ES sienų, konfliktai Izraelyje ir Palestinoje bei imperialistiniai Rusijos ir Kinijos veiksmai. Be to, S.Gozi siekia kovoti su nacionalistų ir suverenistų įtaka, skatindamas bendrą Europos gynybos politiką ir siekdamas glaudesnio bendradarbiavimo tarp demokratijų. Šios temos jam yra itin svarbios, nes jis tiki, kad tik stipri ir vieninga Europa gali efektyviai spręsti globalius iššūkius ir užtikrinti savo piliečių saugumą bei gerovę.
Walteris Baieris (70) – mažai Europoje žinomas Europos kairiųjų partijos kandidatas iš Austrijos. Anksčiau jis vadovavo Austrijos komunistų partijai (KPOe) ir buvo aktyvus įvairiuose socialiniuose judėjimuose. W.Baieris dažnai pasisako prieš neoliberalizmą ir už demokratinį socializmą.
W.Baieris, sako, kad jam svarbiausi klausimai – brangstantis pragyvenimas, karas Gazoje ir kraštutinių dešiniųjų judėjimų iškilimas. Politikas teigia, kad siekia „socialios ir taikios Europos“. Nors šalys, reaguodamos į Rusijos sukeltą karą Ukrainoje vis daugiau dėmesio skiria gynybiniams pajėgumams, W.Baieris prieštarauja ginkluotės didinimui, pabrėždamas, kad išlaidos yra neproporcingos, palyginti su Rusija, ir klausia, ar to tikrai reikia, turint jau dabar didžiulį pasaulinį branduolinį arsenalą. Jis ragina pradėti ES ir JAV tarpininkaujamas ugnies nutraukimo derybas Ukrainoje, nors susilaiko nuo sąlygų diktavimo, pabrėždamas Ukrainos suvereniteto gerbimą.
Kalbėdamas apie Gazą, W.Baieris ragina taikyti sankcijas Izraeliui, smerkdamas ES dvigubus standartus ir ragindamas sustabdyti ES ir Izraelio asociacijos susitarimą, kol nebus pripažintos palestiniečių teisės.
W.Baieris išlieka optimistiškas ir, nepaisant nepalankių apklausų, yra įsitikinęs, kad tokie klausimai kaip prieinamas būstas ir darbo užtikrinimas sulauks rinkėjų dėmesio.
