Ketvirtoji koronaviruso banga, sukelta sparčiai plintančios viruso delta atmainos, Izraelį užplūdo birželį.
Visgi šalis neužsidarė ir neskelbė karantino. Vietoje to Vyriausybė ėmėsi revakcinuoti gyventojus vyresnius nei 12 metų trečiąja „Pfizer-BioNTech“ vakcinos doze, paskelbė privalomą kaukių dėvėjimą ir naudojo „žaliąjį pasą“ – įrodymą, jog žmogus skiepytas nuo COVID-19, yra prasirgęs šia liga arba turi neigiamą testo rezultatą, kurį gyventojai, tarp jų ir vaikai, turi rodyti restoranuose ir kitose įstaigose.
Ši koronaviruso banga Izraelyje piką pasiekė rugsėjo pradžioje. Nuo tada naujų užsikrėtimų skaičius sumažėjo 80 proc., o sunkių ligos atvejų šiandien beveik dvigubai mažiau.
„Diena iš dienos mes laužiame delta varianto bangą“, – antradienį sakė Izraelio ministras pirmininkas Naftali Bennettas, jo valdomos Vyriausybės valdymą įvertindamas kaip „protingą ir lankstų, leidžiantį gyventi kartu su koronavirusu“.
Izraelio „gyvenimo su koronavirusu“ strategija, kuri šaliai atsiėjo ir daug išlaidų, ir daug nesutarimų, leido neuždaryti mokyklų ir verslų.
Izraelio sveikatos ministerija ketvirtadienį Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Maisto ir vaistų administracijos patarėjų grupei, svarstančiai sustiprinančios vakcinos dozės naudojimą, pristatė naujausius savo trečiosios vakcinos nuo koronaviruso dozės kampanijos saugumo ir veiksmingumo duomenis.
Šie duomenys rodo, kad tarp vyresnių nei 60 metų žmonių (kurie buvo pirmoji grupė, gavusi sustiprinančią dozę) infekcijos pradėjo sparčiai mažėti praėjus maždaug dviem savaitėms po vakcinacijos trečiąja doze, nors naujų atvejų skaičius kitų amžiaus grupių tarpe vis dar augo.
Hebrajų universiteto COVID-19 stebėjimo komandos atlikta duomenų analizė parodė, kad po trečiosios dozės viruso dauginimosi greitis – jo gebėjimas plisti – smarkiai sumažėjo visose amžiaus grupėse.
Praėjus dviem mėnesiams po delta bangos pradžios, vyresni nei 60 metų amžiaus vakcinuoti žmonės sudarė daugiau nei pusę sunkių COVID-19 atvejų. Dauguma šių žmonių buvo vyresni nei 70 metų, o dėl sveikatos būklės tai didesnės rizikos grupė.
Nuo tada, kai Izraelyje pradėta vakcinuoti trečiąją doze, didžiąją dalį sunkių koronaviruso ligos atvejų sudaro nepilnai ar visai nevakcinuoti gyventojai, dažnai jaunesni asmenys. Jie sudaro apie 75 proc. sunkios būklės hospitalizuotų pacientų, o paskiepyti dviem ar trimis dozėmis sudaro ketvirtadalį sunkiai koronavirusu sergančių žmonių, rašo „Reuters“.
Remiantis Izraelio Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, trečioji dozė buvo veiksminga žabojant sunkius ligos atvejus tarp skiepytų 40 metų ir vyresnių žmonių grupėje.
Kol kas yra kiek mažiau duomenų apie paauglius ir jaunus suaugusiuosius, tačiau ministerijos išvados rodo, kad trečioji dozė nepadidino miokardito rizikos jaunesniems žmonėms.
Ranas Baliceris, vadovaujantis Izraelio Vyriausybės koronaviruso ekspertų patariamajai grupei, sakė, kad delta varianto protrūkį pažaboti padėjo skirtingų kovos su infekcija priemonių derinys.
„Tarp padėjusių priemonių – kaukių dėvėjimo reikalavimai, „žalieji pasai“, masinis testavimas tiek PGR, tiek greitaisiais antigenų testais. Tačiau neabejotinai svarbiausias veiksnys, mažinantis delta varianto antplūdį vasarą, buvo masinė revakcinacijos trečiąja doze kampanija", – sakė R.Baliceris.
Anglijoje, kur sustiprinančioji dozė buvo skirta maždaug 5 proc. šalies gyventojų, o kaukių iš esmės atsisakyta ir imuniteto pasai nėra privalomi, COVID-19 atvejų daugėja, rašo „Reuters“.
Kai kurie mokslininkai teigė, kad Izraelio sprendimas rugpjūčio pabaigoje lesti jaunų suaugusiųjų ir paauglių revakcinaciją trečiąją doze buvo ankstyvas ir neturėjo aiškių naudos įrodymų. Jie tvirtino, kad pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas pastangoms įtikinti pasiskiepyti iki tol dar to nepadariusius žmones.
JAV ir kelios Europos šalys iki šiol leido sustiprinančia vakcinos nuo COVID-19 doze skiepyti tik vyresnius gyventojus, žmones su susilpnėjusia imunine sistema ar darbuotojus, kurie susiduria su didele užsikrėtimo rizika. Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerija ketvirtadienį paskelbė, kad ruošiasi įteisinti revakcinaciją trečiąja doze nuo koronaviruso visiems pilnamečiams gyventojams.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) savo ruožtu prašė turtingesnių valstybių susilaikyti nuo vakcinacijos trečiąja doze, nes daug kitų šalių susiduria su sunkumais gauti pakankamai vakcinų ir pirmosioms ar antrosioms dozėms, rašo „Reuters“.
Turi savo kainą
„Izraelis skubėjo ir netgi rizikavo patvirtindamas trečiąją dozę visiems gyventojams, o ne konkrečioms amžiaus grupėms, kaip tai darė kitos šalys“, – sako Hebrajų universiteto Jeruzalėje epidemiologijos profesorius Hagai Levine.
„Pandemijos viduryje kartais reikia priimti sprendimą, pagrįstą tik daliniais įrodymais“, – sako H.Levine. Visgi, kaip teigia ekspertas, trečiosios dozės skyrimo visiems gyventojams strategija vis dar stebima.
Kaip rašo „Reuters“, kai kurie mokslininkai premjerą N.Bennettą kritikavo už tai, kad jis atsisakė griežtesnių priemonių, kurios būtų galėję sustabdyti delta varianto plitimą nuo pat ketvirtosios bangos pradžios. Tarp kritikuojančių buvo ir Vyriausybės atstovų, kurie bijojo, kad „gyvenimo su koronavirusu“ politika yra pernelyg rizikinga.
Rugsėjį Izraelio ligoninės vargo su koronaviruso pacientais, kurių, gydytojų ir sveikatos apsaugos pareigūnų nuomone, galbūt buvo galima išvengti.
„Tai gera strategija, tačiau ji turi savo kainą“, – sakė „Sheba“ medicinos centro intensyvios priežiūros skyriaus vadovė Yael Haviv-Yadid, kurios skyriuje buvo juntamas jaunų, neskiepytų pacientų antplūdis. „Gydytojai pavargę ir perdegę“, – sakė ji.
Iki šiol trečiąją dozę gavo 3,7 milijono žmonių – daugiau nei trečdalis Izraelio gyventojų.
„Izraelis buvo pirmoji šalis, susidūrusi su ir su delta varianto plitimu ir masiškai silpnėjančio imuniteto keliamais iššūkiais, tačiau ji tikrai ne paskutinė“, – perspėjo ekspertas R.Baliceris.
„Kitos šalys, kurios susidurs su šiuo sudėtingu iššūkiu, turės sukurti savo kovos priemonių pusiausvyrą, – pridūrė jis, – jų kaina gali būti didelė.“
