Pernai rudenį kilus kiaulių gripo epidemijai, Prancūzijos Vyriausybė užsakė 94 mln. dozių skiepų, tačiau vėliau Sveikatos apsaugos ministerija nutarė atšaukti pradinį užsakymą atsisakydama daugiau kaip pusės užsakytų skiepų (50 mln. dozių).
Teigiama, kad tokį sprendimą visų pirma lėmė mažas visuomenės susidomėjimas šiais skiepais.
Derybos su farmacijos kompanijomis dėl sutarčių nutraukimo truko net keletą mėnesių, kol sveikatos apsaugos ministrei Roselyne Bachelot pavyko pasiekti susitarimą. Ir šis susitarimas pasiektas tik tuomet, kai farmacijos kompanijoms GSK, „Sanofi–Pasteur“ ir „Novartis“ už nepagamintus skiepus buvo pažadėta išmokėti 48 mln. eurų kompensaciją. Nors ši suma atrodo labai didelė, ji yra gerokai mažesnė, nei būtų tekę sumokėti, jei tie skiepai būtų pagaminti – 358 mln. eurų, rašo „Lietuvos žinios“.
Dabar naują susitarimą su Sveikatos apsaugos ministerija yra pasirašiusios dvi bendrovės – „Novartis“ ir GSK, tačiau iki šiol neaišku, ką nuspręs trečioji skiepų tiekėja „Sanofi–Pasteur“. Gali būti, kad ji paduos Sveikatos apsaugos ministeriją į teismą ir nežinia, kiek tada dar teks sumokėti Prancūzijos Vyriausybei.
Tačiau jau dabar aišku, kad dėl kiaulių gripo sukelta panika valstybei kainavo labai brangiai, o farmacijos kompanijos uždirbo milijonus.