L.Tabansky manymu, pastaruoju metu žiniasklaidos peizažas pasikeitė, žmonės vartoja, kuria ir dalijasi informacija labai įvairiuose kanaluose.
Eksperto teigimu, šių pokyčių svarba viešosios nuomonės formavimui buvo pagrįsta moksliniais įrodymais.
„Manome, kad paveikta nuomonė vėliau tampa politiniais veiksmais“, – sakė L.Tabansky.
Mokslininkas kaip pavyzdį nurodė žurnale „National Academy of Sciences“ aprašytą eksperimentą. 2014-aisiais vykusių Indijos parlamento rinkimų metu buvo manipuliuojama rezultatais paieškų sistemose. Vien manipuliacija „Google“ paveikė 20 proc. neapsisprendusių rinkėjų.
Anot L.Tabansky, tokie skaičiai itin reikšmingi tose demokratijose, kurių politinė sistema – dvipartinė, pavyzdžiui, JAV. Vis dėlto jis pridūrė, kad tokios manipuliacijos kelia pavojų tik tikroms demokratijoms.
L.Tabansky: „Politikos mokslininkai pateikia daug demokratijos apibrėžimų, tačiau man labiausiai patinka šis: jei rinkimų rezultatai yra žinomi iš anksto, tai nėra tikra demokratija.“
„Politikos mokslininkai pateikia daug demokratijos apibrėžimų, tačiau man labiausiai patinka šis: jei rinkimų rezultatai yra žinomi iš anksto, tai nėra tikra demokratija“, – teigė L.Tabansky.
Mokslininkas pridūrė, kad dažnai klaidingai manoma, jog skaitmeniniame amžiuje gimęs jaunimas sugeba kritiškiau įvertinti internete publikuojamą informaciją nei vyresnio amžiaus žmonės. Mokslininkas šį stereotipą paneigė pasakodamas apie kitą eksperimentą.
JAV moksleiviams buvo parodytas internetinis tinklalapis, kuriame – neva radiacijos Hirošimoje paveiktų gėlių žiedų nuotrauka. 14–15 metų amžiaus jaunuolių buvo klausiama, ar ši nuotrauka tikra, o tinklalapis – patikimas.
„Dauguma atsakė, kad nuotrauka – tikra, nors visi jie puikiai žino, kad tokius paveikslėlius galima labai lengvai sukurti net ne su „Photoshop“, o su išmaniaisiais telefonais. Vadinasi, jaunoji karta nesugeba kritiškiau įvertinti socialiniuose tinkluose aptinkamos informacijos“, – pasakojo L.Tabansky.
Rusijai manipuliacijos – sena praktika
Anot Tel Avivo universiteto mokslininko, įtakos operacijos Rusijai – tikrai ne naujiena. „Žvalgydamasi aplink ir vertindama geopolitinę situaciją Rusija yra įsitikinusi, jog pagrindinis Vakarų tikslas – sukelti jai problemų“, – teigė L.Tabansky.
„Žvalgydamasi aplink, ji mato vadinamąsias revoliucijas, neva nuvertusias jos teisėtą režimą. Jos manymu, beveik kiekvieną po Antrojo pasaulinio karo prasidėjusį demokratizacijos procesą, pradedant Čekoslovakijos išsilaisvinimu, lėmė tyčiniai įtakos metodai iš išorės.
L.Tabansky: „Žvalgydamasi aplink ir vertindama geopolitinę situaciją Rusija yra įsitikinusi, jog pagrindinis Vakarų tikslas – sukelti jai problemų.“
Taip jie mato situaciją ir apie tai kalba labai atvirai. Rusijoje netrūksta grupių ir judėjimų, sklando konspiracinės teorijos, kad Vakarai bando paveikti visuomenės nuomonę“, – kalbėjo mokslininkas.
Anot L.Tabansky, Rusijos įtakos operacijas geriausiai iliustruoja „Lisos istorija“. 2016-ųjų pradžioje buvo paskelbta, kad Vokietijoje dingo trylikametė rusų kilmės mergaitė, apie kurios paiešką greitai pradėta rašyti ir socialiniuose tinkluose.
Tuomet į Berlyną atvykęs vieno Rusijos valstybinio televizijos kanalo žurnalistas pranešė, neva Lisą pagrobė ir išprievartavo grupė arabų imigrantų. Anot jo, Vokietijos žiniasklaida istorijos neviešino todėl, kad tai – nepatogus klausimas, kadangi šalyje vykdomos pabėgėlių priėmimo programos.
Nepasitenkinimas iš socialinių tinklų persikėlė į gatves – demonstracijose dalyvavo ne tik susirūpinę rusų bendruomenių nariai, bet ir kraštutinių dešiniųjų atstovai.
Kalbėdamas apie šią istoriją, L.Tabansky tikina, kad labai svarbu atsižvelgti į jos laiką ir kontekstą. Lisos dingimas buvo paskelbtas praėjus keliolikai dienų po Naujųjų metų išvakarių, kai vieno Vokietijos miesto aikštėje migrantai įvykdė masinę seksualinio priekabiavimo kampaniją. Žiniasklaida šį incidentą iš pradžių nutylėjo.
„Lisos istorija buvo eskaluojama tris savaites. Tam, kuris niekada nėra susidūręs su žiniasklaida ar viešaisiais ryšiais, tai būtų labai sunku suorganizuoti. Tai – stulbinantis pasiekimas. Kad vykdytum tokias operacijas, labai svarbu suvokti, kaip veikia socialiniai tinklai, kaip sklinda informacija, suprasti kontekstą. O tada su įprastomis žiniasklaidos priemonėmis gali platinti savo istoriją.
Tai, kad istorija pasirodė ne iš karto, o praėjus keliolikai dienų po Naujųjų išvakarių, įrodo, kad tokiai operacijai reikia planavimo, koordinavimo, sprendimų priėmimo, o tai užima nemažai laiko“, – sakė L.Tabansky.
Mokslininkas pridūrė, kad galiausiai buvo nustatyta, jog tai – Rusijos kišimasis į Vokietijos vidaus reikalus, policija pradėjo tyrimą.
Atsakomybė tenka piliečiams
L.Tabansky teigimu, ne visada įmanoma įvertinti įtakos operacijų rezultatus. „Lengva pamatuoti, kaip greitai (socialiniuose tinkluose – red.) sklinda naujiena, kiek žmonių įsitraukė ar pasidalijo žinute. Tai daro ir tradicinės komunikacijos specialistai.
L.Tabansky: „Labai sunku įvertinti, kas buvo pasiekta (įtakos operacijomis – red.), kokia kryptimi jos pasisuko, galbūt rezultatai ne tokie, kokių tikėtasi.“
Tačiau labai sunku įvertinti, kas buvo pasiekta (įtakos operacijomis – red.), kokia kryptimi jos pasisuko, galbūt rezultatai ne tokie, kokių tikėtasi“, – tikino kibernetinio saugumo ekspertas.
Anot L.Tabansky, socialiniai tinklai įtakos operacijoms patogūs dar ir todėl, kad atsirado įrankių, leidžiančių skleisti žinią ne tik teksto, bet ir garso bei vaizdo forma. Be to, jie leidžia nusitaikyti tiesiai į tikslinę auditoriją.
„Tai beveik nieko nekainuoja ir iškart pasiekia tikslinę auditoriją. Lengviau kreiptis ne į vieną auditoriją, pavyzdžiui, visus lietuvius, bet į keletą mažų auditorijų, atsižvelgiant į specifines jų charakteristikas. Kiekvienai jų galima siųsti labai skirtingas žinias“, – sakė mokslininkas.
Paklaustas, ar socialiniai tinklai taip pat turėtų prisiimti atsakomybę už juose vykdomas įtakos operacijas ir ar šį procesą turėtų kontroliuoti šalių vyriausybės, L.Tabansky siūlė nekeisti esamos situacijos.
„Nežinome, kam priskirti atsakomybę. Šią problemą labai lengva išspręsti, tačiau tame įžvelgiu potencialų pavojų. Juk laisvose demokratinėse visuomenėse tikime idėja, kad piliečiai yra pakankamai protingi ir logiškai mąstantys.
Turėti galimybę prieiti prie skirtingų idėjų ir pasirinkimo laisvę yra fundamentaliai svarbu. Nebent turime patikimų įrodymų, kad įvykę pokyčiai – pakankamai dideli, o rizika didesnė nei tokių veiksmų kaina“, – mano VU TSPMI lankęsis mokslininkas.
