Straipsnyje pažymima, kad „dabar ne patys laimingiausi laikai“, ypač dėl to, kad Izraelio ir „Hamas“ karas gresia išplisti į visus Artimuosius Rytus, o fone susiduria Jungtinės Valstijos ir Iranas. Negana to, karas Ukrainoje, didžiausias Europoje nuo 1945 m., nerodo jokių galimų baigties ženklų.
Nors aktyvus oro gynybos sistemų naudojimas gali padėti Kyjivui išgyventi dar vieną žiemą ir apsisaugoti nuo mėnesių mėnesius kauptų Rusijos raketų atsargų, karinis palaikymas Ukrainai išlieka ne mažiau aktualus negu anksčiau.
-
Karybos ekspertas: ukrainiečių placdarmas prie Dniepro it žuvies kaulas gerklėje rusams
-
Ukrainos prezidento biuras: kiti metai bus lemiami kare su Rusija
-
Pareigūnai: Rusijai dronais atakavus Nikopolį žuvo žmogus, Chersone sužeista moteris
-
Vokietija: ES nepasieks tikslo per metus išsiųsti Ukrainai milijoną artilerijos sviedinių
-
Ukrainos žvalgybos vadas pateikė naują karo eigos prognozę
-
Kauno boulingo švieslentėje – šokiruojanti žinutė: myli Putiną, keikia Ukrainą
-
Ukraina suėmė politiką, kaltinamą sąmokslu su Rusija
Abejojama, kiek tai truks, bet kol kas Vašingtonas dar gali patenkinti ir Ukrainos, ir Izraelio poreikius, o pastarosiomis savaitėmis Prancūzija ir Vokietija pažadėjo padidinti pagalbą Ukrainai.
Tikėtina, kad abiems karams užsitęsus, bus labai sunku, įvertino „The Economist“ straipsnio autoriai. Kilus naujai rimtai krizei, Vakarai atsidurs ypač sudėtingoje padėtyje.
„Kaip ir per Šaltąjį karą, kiekviena krizė, kad ir kokia ji būtų, gali būti laikoma Amerikos ar Kinijos galios išbandymu, įtraukiančiu kiekvieną šalį“, – rašoma leidinyje.
Spėjama, kad JAV nepakaks pajėgumų apginkluoti savęs pačios, ir savo sąjungininkių.
„Laikui bėgant teks daryti kompromisus, nes kai kurios pagrindinės sistemos bus perduotos Izraeliui“, – „The Economist“ cituoja Vašingtone įsikūrusio strateginių ir tarptautinių studijų instituto analitinio centro atstovą Marką Kansianą.
„Jei jau dabar mūsų gamybos linijos sunkiai susidoroja su poreikiu apginkluoti Ukrainą, tai tikro užsitęsusio konflikto su tokiu priešininku kaip Kinija atveju jos būtų visiškai perkrautos“, – neseniai paskelbtame straipsnyje apie užsitęsusius karus teigė Iskanderis Rehmanas iš Johno Hopkinso universiteto.
Negana to, susidariusia situacija tikrai gali pasinaudoti priešiškos šalys. Pavyzdžiui, jei Amerika įklimps į karą Ramiajame vandenyne, Iranas neabejotinai jausis labiau užtikrintas, kad gali pasistūmėti į priekį kurdamas branduolinius ginklus.
Kiek anksčiau antradienį Ukrainos gynybos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas nurodė, jog, jo įsitikinimu, Rusija dar ilgai nesiderės su Ukraina ir Vakarais.
Jo nuomone, karas gali tęstis ilgai, nes rusai nepasirašys jokių susitarimų su Ukraina ir tęs chaotišką apšaudymą be intensyvių kovų.
