„Baltarusijos sprendimas pripažinti okupuotą Krymą [Rusijos teritorija] reikštų, jog mūsų dvišaliuose santykiuose peržengta riba, už kurios nebėra kelio atgal, ir mes elgsimės atitinkamai, nes mums Krymas – ne kompromisų objektas“, – sakė D.Kuleba trečiadienį žurnalistams Rygoje.
Ministras taip pat sakė, kad Ukraina laiko Baltarusiją potencialiu grėsmių šaltiniu.
„Mes jau skyrėme reikšmingų išteklių mūsų šiaurinei sienai su Baltarusija. Iš esmės dabar turime šiaurinį mūsų šalies gynybos flangą“, – sakė Ukrainos diplomatijos vadovas.
Antradienį autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Maskvos aneksuotas Krymas yra de facto Rusijos dalis.
Rusijai 2014 metais atplėšus nuo Ukrainos ir aneksavus Krymą, taip pat pradėjus remti separatistus Rytų Ukrainoje, Baltarusijoje kilo nerimas.
A.Lukašenka buvo smarkiai spaudžiamas viešai apibrėžti savo poziciją dėl Krymo, bet iki šiol aiškiai neparemdavo Kremliaus.
Jo pareiškimas Rusijos valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ yra vienas aiškiausių jo pasisakymų Krymo statuso klausimu po pusiasalio aneksijos.
„Visi suprantame, kad de facto Krymas yra Rusijos Krymas. Po referendumo Krymas ir de jure tapo Rusija“, – sakė A.Lukašenka.
Jis pranešė planuojantis apsilankyti Kryme. Jo kelionė prilygtų Krymo pripažinimui Rusijos teritorija.
Rusija Krymą aneksavo 2014 metų kovą, po referendumo, kurį Kijevas ir Vakarai vadina neteisėtu. Jis buvo surengtas po sukilimo Kijeve, kai buvo nušalintas prorusiškas Ukrainos lyderis.
Rusija yra artimiausia Baltarusijos sąjungininkė; abi šios šalys yra sudariusios formalią „sąjungą“ ir glaudžiai bendradarbiauja prekybos bei karinėje srityse, nors ginčijasi dėl tokių klausimų kaip energijos kainos.
Kilus sunkiai Minsko santykių su Vakarais krizei A.Lukašenka buvo priverstas dar labiau šlietis prie Rusijos.
Briuselis pasmerkė opozicijos protestų slopinimą Baltarusijoje ir atsisakė pripažinti ginčijamą A.Lukašenkos perrinkimą 2020 metais, todėl santykiai smarkiai atvėso.
