Šimtai Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojų dalyvauja dvejose ilgalaikėse stebėjimo misijose rajonuose, kur 2014 metais prasidėjo Ukrainos kariuomenės ir prorusiškų separatistų susirėmimai.
Ketvirtadienį Rusija pranešė Vienoje įsikūrusiai ESBO, kad po rugsėjo 30 dienos nepratęs mandato vienai iš misijų Gukovo ir Donecko sienos perėjose.
Ketvirtadienį paskelbtame pareiškime Ukrainos užsienio reikalų ministerija sako, kad šis sprendimas „gali privesti prie Rusijos ir Ukrainos ginkluoto konflikto tolesnio eskalavimo“.
Pasak Kijevo, Rusijos atsisakymas pratęsti ESBO mandatą yra „įrodymas jos planų tęsti ir didinti ginklų, karinės technikos, šaudmenų, reguliariosios kariuomenės ir samdinių siuntimą“ per sieną.
Penktadienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova atkirto, jog Ukraina ir Vakarai neparodė „deramos pagarbos“ Rusijos sutikimui dislokuoti ESBO stebėtojus pasienyje.
„Tapo akivaizdu, kad ESBO stebėtojų misijos darbas Rusijos ir Ukrainos pasienyje nedaro teigiamo poveikio sureguliavimo procesui, todėl ją pratęsti nerekomenduojama“, – pridūrė ji.
Tuo metu JAV pareiškė, jog „giliai apgailestauja“ dėl tokio Maskvos sprendimo.
„Nepaisant misijos ribotos geografinės aprėpties, ji atlieka svarbų vaidmenį, teikdama nešališkus pranešimus apie sienų kirtimą šiose dvejose perėjose, ir yra pasitikėjimo stiprinimo priemonė bendrąja prasme“, – sakė JAV atstovė prie ESBO Courtney Austrian.
Per septynerius metus trunkantį konfliktą Ukrainos kariuomenė ne kartą yra užfiksavusi kartu su separatistais kovojančius Rusijos karius, o ESBO stebėtojai patvirtino, kad Rytų Ukrainoje esama modernios Rusijos gamybos karinės technikos.
Ukraina ir Vakarai kaltina Rusiją siunčiant per sieną separatistams ginklus ir karius. Maskva tokius kaltinimus atmeta.