Pranešama, kad išpuolis įvykdytas Bogdano Chmelnickio ir Ivano Franko gatvių sankryžose. Žurnalisto automobilis sprogo 7 valandą 45 minutės vietos laiku, važiuojant į darbą. Jis žuvo vietoje, automobilis visiškai sudegė.
Pirminiais duomenimis, automobilis priklausė „Ukrainska pravda“ vadovei Olenai Prytuliai, bet jos viduje nebuvo. Ukrainos teisėsauga jau patvirtino, kad sprogimo priežastis – detonuotas savadarbis sprogstamasis užtaisas. Šaltinių teigimu, P.Šeremetas ir O.Prytulia pastaruoju metu teigė pastebėję, kad juos kažkas seka.
Antonas Heraščenka nepaneigė, kad pagrindinė P.Šeremeto nužudymo priežastis galėjo būti jo profesinė veikla.
Įstatymų leidėjas ir vidaus reikalų ministro Arseno Avakovo patarėjas Antonas Heraščenka nepaneigė, kad pagrindinė tikėtino P.Šeremeto nužudymo priežastis galėjo būti jo profesinė veikla.
„Tai, kas nutiko, yra visos žurnalistų bendruomenės tragedija. Neabejotina, kad suveikė sprogstamasis užtaisas, padėtas piktavalių, siekusių nužudyti Pavelą Šeremetą“, – A.Heraščenka sakė televizijai 112.
Pasak jo, ta bomba tikriausiai buvo susprogdinta per atstumą arba detonavo suveiktus delstiniam sprogdikliui. Tikėtina, kad šio išpuolio vykdytojams buvo žinoma reporterio darbotvarkė.
A.Heraščenka neatmetė galimybės, kad šis sprogdinimas yra susijęs su Rusija, priminęs žinomo žurnalisto Georgijaus Gongadzės nužudymą panašiomis aplinkybėmis 2000 metais.
Vidaus reikalų ministro padėjėjas Zorianas Škiriakas savo „Facebook“ žinutėje nurodė, kad to bombos galia atitinka 400-600 g trotilo ir kad ji veikiausiai buvo detonuota per atstumą arba delstiniu sprogdikliu.
„Nagrinėjamos visos įmanomos šio žiauraus nusikaltimo versijos“, – sakė Z.Škiriakas, pridūręs, kad įvykio vietoje dirba sprogmenų ekspertai.
Vienas taksistas, vardu Petro, sakė naujienų agentūrai AFP, kad P.Šeremeto automobilis „važiavo Ivano Franko gatve ir sustojo prie posūkio, o tada driokstelėjo sprogimas. Pro priekinį langą išsiveržusios liepsnos kilo iki antro aukšto“.
Taksistas sakė padėjęs ištempti iš degančio automobilio P.Šeremetą, kuris dar buvo gyvas, kai atvyko greitoji pagalba, bet iš skausmo negalėjo kalbėti.
Žurnalistas ne kartą griežtai kritikavo Rusijos ir savo gimtosios Baltarusijos vadovus.
P.Šeremetas nuo 1994-ųjų iki 1995 metų balandžio buvo Baltarusijos valstybinės televizijos savaitinės naujienų ir analitinės laidos „Prospekt“ vedėjas bei prodiuseris. Tą laidą Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka uždraudė likus savaitei iki referendumo, kuriame buvo prašoma leisti padidinti valstybės vadovo galias.
Vėliau P.Šeremetas tapo Baltarusijos laikraščio „Belarusskaja delovaja gazeta“ vyriausiuoju redaktoriumi. Tais pačiais metais jis taip pat pradėjo dirbti Rusijos visuomeninėje televizijoje ORT, o 1996-aisiais paskirtas jos biuro Minske vadovu.
1997 metų liepos 22 dieną P.Šeremetas, kartu su ORT operatoriumi ir vairuotojais, nufilmavo save neteisėtai kertantis Lietuvos sieną ir grįžtantis atgal, demonstruodamas, kad kontrabandininkai gali labai lengvai patekti iš vienos šalies į kitą. A.Lukašenkos vyriausybė tuo metu vykdė kovos su kontrabanda kampaniją ir buvo neseniai sustiprinusi sienų apsaugą.
P.Šeremetas ir jo bendradarbiai buvo sulaikyti pasieniečių, kai peršoko tvorą, kad nufilmuotų nesaugomus ruožus. P.Šeremetas ir jo komandos narys Dmitrijus Zavadskis vėliau buvo apkaltinti neteisėtu sienos kirtimu, „viršijant žurnalistų tarnybines teises“, ir dalyvavimu sąmoksle.
Rusija protestavo dėl tų areštų, o Britanijos nacionalinis transliuotojas BBC tą incidentą įvardijo kaip abiejų šalių „viešą barnį“. Tuometis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas atšaukė planuotą A.Lukašenkos vizitą Maskvoje, kai tas jau buvo išvykęs – Baltarusijos lyderio lėktuvas nebuvo įleistas į Rusijos oro erdvę.
1998 metų vasario 18-ąją P.Šeremetas buvo nuteistas lygtinai kalėti dvejus metus, o D.Zavadskis – 1,5 metų; jiems taip pat skirta simbolinė 15 JAV dolerių bauda.
1998 metų vasario 18-ąją P.Šeremetas buvo nuteistas lygtinai kalėti dvejus metus, o D.Zavadskis – 1,5 metų; jiems taip pat skirta simbolinė 15 JAV dolerių bauda.
1997-ųjų lapkritį P.Šeremetas tapo vienu iš „Chartijos 97“ signatarų. Tame demokratijos šalininkų dokumente buvo reikalaujama, kad „prezidento Aleksandro Lukašenkos administracija liautųsi pažeidinėti pagrindines žmogaus teises ir laisves“.
D.Zavadskis dingo 2000 metų liepos 7-ąją, neatvykęs į susitikimą su P.Šeremetu Minsko oro uoste. P.Šeremetas apkaltino Baltarusijos valdžią dėl jo kolegos dingimo, vadindamas jį kerštu už D.Zavadskio profesinę veiklą, vėliau pridūręs, kad tam žurnalistui buvo žinoma apie Baltarusijos generalinio prokuroro Olego Baželkos naudojamus „mirties būrius“.
2003-aisiais D.Zavadskis buvo oficialiai paskelbtas mirusiu.
P.Šeremetas pasitraukė iš Rusijos televizijos 1-ojo kanalo (ORT) 2014-ųjų liepą, sakydamas, kad žurnalistai, kurių nuomonė neatitinka Kremliaus propagandos, yra „persekiojami“.
JAV dienraštis „The New York Times“ šį reporterį įvardijo kaip „žinomą dėl savo kovingų reportažų apie politinį piktnaudžiavimą Baltarusijoje“ ir vadino „rakštimi Lukašenkos autokratinės vyriausybės šone“.
1999 metais jis pelnė Komiteto žurnalistams ginti (CPJ) Tarptautinės žiniasklaidos laisvės apdovanojimą, o 2002 metais – Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) apdovanojimą už žurnalistiką ir demokratiją.
Lietuvos užsienio reikalų ministras: „Esame šokiruoti“
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako esąs šokiruotas dėl Ukrainoje dirbusio žurnalisto Pavelo Šeremeto žūties ir linki teisėsaugai kruopščiai atlikti tyrimą dėl jo mirties aplinkybių.
„Kai žūva žurnalistas, ypač tas, kuris rašo aštriomis temomis, tai visada kelią nerimą. Esame visi šokiruoti to įvykio ir tikimės, kad bus kruopščiai, skaidriai ir efektyviai ištirtas šis įvykis“, – BNS trečiadienį sakė ministras.
L.Linkevičius teigė, kad Lietuva stengėsi užmegzti kontaktą su P.Šeremetu, kvietė jį į šalyje vykusį rusų intelektualų forumą.
Pasak ministro, šis žurnalistas galėjo reikšmingai prisidėti prie kovos su Rusijos propaganda.
„Aš manau, kad jis buvo svarbus visam demokratiniam pasauliui, to regiono rusakalbei žiniasklaidai“, – kalbėjo L.Linkevičius.
