Balandžio 26-ąją Kinijos, Vidurio Europos ir Lenkijos ekonomikos forume Varšuvoje kinų premjeras Wenas Jiabao paskelbė apie 10 mlrd. dolerių kredito linijos atidarymą, skirtą remti Kinijos investicijoms Vidurio Europos infrastruktūrai, naujosioms technologijoms ir atsinaujinančiai energijai gaminti.
Kinijai pasiūlyti tokią kredito liniją politiškai yra lygiai taip pat naudinga, kaip ir ekonomiškai. 16 valstybių lyderiai iš minėto regiono vyko į Lenkijos sostinę susitikti su W.Jiabao, rašo spiegel.de.
W.Jiabao tikslas – iki 2015 metų pasiekti 100 mlrd. dolerių prekybos su Vidurio Europa apyvartą.
Kredito linija yra tik vienas iš daugelio milžiniškų Kinijos užmojų Vidurio ir Rytų Europoje. Netrukus po W.Jiabao vizito Kinijos premjero pavaduotojas Li Kequiangas taip pat nuvyko į Rytų Europą ir sudarė daugybę sandorių, tarp kurių – milijardo dolerių vertės kredito linija Vengrijoje nutiesti geležinkelį iki Budapešto oro uosto. Kinų laivybos gigantas „Cosco“ taip pat pareiškė svarstantis galimybę investuoti milijardą dolerių į Kroatijos uostą Rijeką.
Vasarį kinų automobilių gamintoja „Great Wall Motors“ pradėjo statyti naują gamyklą Bulgarijoje. Kinai planuoja Bulgariją paversti pagrindine baze, iš kurios pardavinėtų Kinijoje pagamintus automobilius, iš pradžių Bulgarijoje ir kaimyninėse Rytų Europos šalyse, o po to ir kitose ES valstybėse.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Great Wall“ gamyklos Bulgarijoje atidarymas |
„Financial Times“ pranešė, kad Kinijos „LiuGong“ mašinų gamintojas įsigijo Lenkijos „Huta Stola Wola“ mechanizmų gamintoją už 100 mln. dolerių.
Teigiamas politinis poveikis
Įkurdama kredito liniją Kinija nusipirko kitų šalių palankumą jos atžvilgiu, neišleisdama nė dešimties centų monetos. Tiesiog todėl, kad tai, jog kinai siūlo 10 mlrd. dolerių kredito liniją Vidurio Europai, nereiškia, kad tie 10 mlrd. dolerių ten ir bus išleisti.
Tokios šalys kaip Lenkija, Kroatija, Čekija, Lietuva, Serbija, Slovakija ir Vengrija vis dar turės teikti projektų paraiškas neaiškiems Kinijos valstybės bankams, kurie turės teisę juos patvirtinti arba atmesti.
Be to, Kinija neturi didelės infrastruktūros kūrimo patirties Vidurio Europoje. Iki šiol prisimenama nesėkmė įgyvendinant didžiausią Kinijos projektą Lenkijoje – A2 greitkelio tarp Varšuvos ir Lodzės statybą. Kinų kompanija, atsakinga už projektą „Covec“ bandė atsiųsti kinų darbininkus statyti greitkelį. Tačiau šis žingsnis lėmė imigracinius pažeidimus, teisinius keblumus ir didelį vietos gyventojų pasipiktinimą.
Lenkijos pareigūnai užsakė „Covec“ kompaniją pabaigti statyti greitkelį iki kitą mėnesį vyksiančio Europos futbolo čempionato. Tačiau Kinijos valstybinė įmonė, laimėjusi konkursą statyti greitkelį, darbus pradėjo tik 2011 metų birželį – praėjus dvejiems metams po konkurso ir paliko kai kurias greitkelio atkarpas nebaigtas.
Kinijos užjūrio inžinerijos grupė teigė, kad ji turėjo pasitraukti, nes subrangovas pradėjo streikuoti ir todėl, kad projekto išlaidos viršijo lūkesčius 76 procentais.
„Bandymas įdarbinti Kinijos darbininkus buvo viena iš priežasčių, kodėl investicija neatsipirko. Kinų investuotojai turėjo išmokti pamoką, kad jiems reikia prisitaikyti prie vietos rinkos ir įstatymų“, – aiškino Vokietijos tarybos užsienio reikalams Berlyne darbuotojas Eberhardas Sandschneideris.
Kitose Europos šalyse, kuriose Kinijos įmonės investavo arba įsigijo verslus taip pat būta nepasitenkinimo.
Vis dėlto Vidurio Europos šalys tikisi gauti daugiau naudos iš bendradarbiavimo su Kinija. „Tai labai geras ženklas, padedantis stiprinti bendradarbiavimą tarp Kinijos ir Vidurio Europos šalių, tarp jų ir Lenkijos, ir turėtų būti vertinamas kaip gera „Win-win“ strategija. Be to, atsiranda galimybė subalansuoti prekybos mainus su Kinija, nes šiose šalyse dominuoja eksportas iš Kinijos“, – teigė Poznanės universiteto ekonomikos dėstytoja Katarzyna Nawrot.
K.Nawrot atkreipė dėmesį į tai, kad, nors prekybos mainai tarp Lenkijos ir Kinijos pernai siekė 19 mlrd. dolerių, Lenkijos eksportas sudarė tik 10 procentų.
Iki šiol Kinijos investicijos Vidurio Europoje nebuvo didelės. Lenkijos ekonomikos ministerijos duomenimis, kinai 2010 metais Lenkijoje investavo 246 mln. dolerių. Vidurio Europa kinams reiškia patekimą ir į Vakarų Europą.
