„The Associated Press“ gavo sąrašą, kuriame – 629 mergaičių ir moterų pavardės. Jos po 2018-ųjų tapo prekybos žmonėmis aukomis.
Didžiulis spaudimas
Spalį Faisalabado teismas išteisino 31 Kinijos pilietį, įtariamą prekyba žmonėmis.
Pasak tapatybę pabijojusių atskleisti pareigūnų, kelios jau anksčiau policijos apklaustos moterys atsisakė liudyti: joms buvo grasinama arba sumokėta už tylą.
Aktyvistas Saleemas Iqbalas, padėjęs kelioms šeimoms iš Kinijos parsigabenti dukras ir užkirtęs kelią dar kelių išvežimui, tikino, kad vyriausybė Federalinės tyrimų agentūros (FIA) darbuotojams darė didžiulį spaudimą siekdama sutrukdyti atlikti tyrimus.
„Kai kurie FIA pareigūnai net buvo perkelti. Kai kalbame apie Pakistano vadovus, jie nekreipia jokio dėmesio“, – teigė S.Iqbalas.
Pakistano vidaus ir užsienio reikalų ministrai nesutiko pakomentuoti skundų.
Keli pareigūnai tikino, kad tyrimai dėl prekybos žmonėmis sulėtėjo, tyrėjai yra įsiutę, o Pakistano žiniasklaida spaudžiama nenušviesti prekybos žmonėmis.
Pakistano pareigūnas: „Niekas nieko nedaro, kad padėtų toms merginoms. Visa tai tęsiasi, (tinklas) auga. Kodėl? Nes jie žino, kad gali išsisukti. Visiems daromas spaudimas netirti. Prekyba žmonėmis plečiasi.“
„Niekas nieko nedaro, kad padėtų toms merginoms. Visa tai tęsiasi, (tinklas) auga. Kodėl? Nes jie žino, kad gali išsisukti. Visiems daromas spaudimas netirti. Prekyba žmonėmis plečiasi“, – tikino tapatybę pabijojęs atskleisti pareigūnas.
Jis tikino apie tai kalbantis, nes „turiu su savimi gyventi. Kur mūsų žmogiškumas?“
Kinijos užsienio reikalų ministerija teigė nežinojusi apie „The Associated Press“ gautą sąrašą. Ministerijos atstovai teigė, kad Kinija palaiko savanoriškai sudaromas santuokas.
Anksčiau naujienų agentūros tyrimas atskleidė, kad Pakistano krikščionių mažuma tapo prekeivių žmonėmis taikiniu. Tarpininkai sumoka neturtingiems tėvams, kad jie ištekintų dukras, kai kada – paaugles, už kinų, ir leistų jas išsivežti į Kiniją.
Kinijoje parduotos pakistanietės dažnai izoliuojamos, išnaudojamos, verčiamos užsiimti prostitucija.
Į krikščionis taikomasi todėl, kad Pakistane, kuriame daugiausia gyvena musulmonai, jie dažniausiai sudaro neturtingiausias bendruomenes.
Prekeivių žmonėmis tinklus sudaro kinų ir pakistaniečių tarpininkai, įskaitant krikščionių bažnyčių atstovus, kurie gauna kyšius už tai, jog ragintų bendruomenės narius parduoti dukras. Tyrėjai nustatė ir mažiausiai vieną musulmonų dvasininką, kurio religinėje mokykloje veikia santuokų biuras.
Beveik visos į sąrašą įtrauktos moterys buvo ištekintos nuo 2018 iki 2019-ųjų balandžio. Pasak vieno pareigūno, manoma, kad visas 629 moteris pardavė jų šeimos.
Anot pareigūno, ši pelninga prekyba tęsiasi toliau.
„Kinų ir pakistaniečių tarpininkai iš jaunikio gauna 4-10 mln. rupijų (50,8-127,1 tūkst. eurų), tačiau šeimai sumoka tik apie 200 tūkst. rupijų (2542 eurus)“, – sakė jis.
Rugsėjį Pakistano tyrėjai premjerui Imranui Khanui pristatė ataskaitą apie priverstines santuokas. Joje buvo įvardyti 52 kinai ir 20 jų pakistaniečių bendrininkų. Tarp kinų įtariamųjų buvo ir tie 31, kurie vėliau buvo išteisinti. Anksčiau dar 21 kinų įtariamasis buvo paleistas už užstatą, jiems leista išvykti iš šalies.
Aktyvistai ir žmogaus teisių gynėjai tikina, kad Pakistanas stengiasi nekalbėti apie prekybą nuotakomis, jog nepakenktų stiprėjantiems Pakistano ir Kinijos ekonominiams santykiams.
Kinija pastaraisiais dešimtmečiais buvo artima Pakistano sąjungininkė, ypač dėl konkurencijos su Indija. Kinija Islamabadui teikė karinę pagalbą, taip pat didžiulę ekonominę paramą per „Diržo ir kelio iniciatyvą“ (Belt and Road Initiative, BRI).
Remiantis 75 mlrd. dolerių vertės Kinijos-Pakistano ekonominio koridoriaus projektu, Pekinas pažadėjo Islamabadui infrastruktūros plėtrą: nuo kelių tiesimo iki jėgainių statymo.
Dėl 35 metus besitęsusios ir tik 2015 pasibaigusios vieno vaiko politikos, kai pirmenybė buvo teikiama berniukams, Kinijoje šiuo metu yra apie 34 mln. daugiau vyrų nei moterų.
„Human Rights Watch“ paviešintoje ataskaitoje rašoma, kad nuotakos į Kiniją parduodamos ir iš Pakistano, Kambodžos, Indonezijos, Laoso, Mianmaro, Nepalo, Šiaurės Korėjos ir Vietnamo.
