Nors jie gyvena tik už dviejų valandų kelio traukiniu, dėl COVID apribojimų buvo taip sunku kirsti Honkongo sieną ir nuvykti į žemyninę Kiniją, kad per vieną iš tokių kelionių Zhou Wanhui teko iškęsti trijų valandų skrydį į Šanchajų ir beveik mėnesį trukusį karantiną dviejuose miestuose.
Netrukus tokios šeimos, kaip josios, atskirai paminėjusios vestuves ir laidotuves, gimtadienius ir išleistuves, pagaliau galės susitikti lengviau.
Sekmadienį Kinija pirmą kartą nuo koronaviruso pandemijos pradžios visiškai atvėrė savo sienas – ji priima lankytojus ir atsisakė griežtų karantino reikalavimų, taip pat leidžia savo piliečiams vėl išvykti į užsienį.
Kaip tik prasideda kelionių per kinų Naujuosius metus sezonas – paprastai aktyviausias turizmo laikotarpis.
Honkongo oro uoste šimtai žmonių laukė, kad užsiregistruotų skrydžiams į Kinijos pietuose esančius miestus, tokius kaip Siamenas ir Čongčingas, taip pat nemažai jų norėjo skirsti į šiaurę – Pekiną ir Tiandziną, nors atvykimo salėje buvo tyliau. Daugelis miesto pasienio kontrolės punktų buvo vėl atidaryti; tuščios laukimo salės vėl prisipildė žmonių.
22 metų Zhou, universiteto studentė, žinute parašė savo tėvams, kad sausio 22 dieną planuoja būti namuose naujiesiems Mėnulio metams.
„Oho, kokia džiugi žinia! Pagaliau siena atsivėrė“, – atrašė jai tėvai su eilute jausmaženklių.
Tačiau tiek pačių kinų, tiek užsienio šalių, ilgai laukusių, kada vėl sulauks pinigingų Kinijos turistų, šventinę nuotaiką temdo nerimas.
