Tai buvo retas atvejis, kuomet šalies valdžia viešai pripažino šį incidentą, kurio 30-osios metinės bus minimos birželio 4 dieną.
Po septynias savaites trukusių studentų ir darbininkų protestų, kurių metu buvo reikalaujama demokratinių pokyčių ir padaryti galą korupcijai, 1989 metų birželio 4 dieną ginkluoti kareiviai ir tankai išvaikė ir išžudė demonstrantus ir įvykius stebėjusius žmones gatvėse, vedančiose link Tiananmenio aikštės Pekine.
Skaičiuojama, jog per tokį brutalų susidorojimą žuvo šimtai, o galbūt ir daugiau nei vienas tūkstantis žmonių. Tikslus aukų skaičius lieka nežinomas.
„Tas incidentas buvo politinių neramumų atvejis ir centrinė valdžia ėmėsi priemonių nutraukti neramumus, o tai yra teisinga politika“, – per regioninį saugumo forumą Singapūre pareiškė Kinijos gynybos ministras generolas Wei Fenghe.
Jis klausė, kodėl žmonės vis dar sako, jog Kinija „ėmėsi netinkamų priemonių šiam incidentui suvaldyti“.
„Praėjusieji 30 metų įrodė, jog Kinijoje įvyko didelių pokyčių“, – sakė jis ir pridūrė, jog dėl tuometinių valdžios veiksmų Kinija iki šiol mėgaujasi „stabilumu ir plėtra“.
Kinijoje visa armija interneto cenzorių „valo“ socialinius tinklus, šalina straipsnius, memus, grotažymes ir nuotraukas, kuriose minimas susidorojimas su Tiananmenio aikštės protestuotojais.
Šalyje yra griežtai uždrausta kalbėti apie 1989 metų prodemokratinius protestus ir brutalias represijas. Artėjant šių įvykių metinėms, valdžia kiekvienais metais sulaiko arba perspėja aktyvistus, advokatus ir žurnalistus.
Privačiai šeimose ir su draugais įmanoma kalbėtis apie Tiananmenio įvykius, tačiau bet koks viešas paminėjimas beveik garantuoja, jog būsi suimtas.
Savo kalboje, pasakytoje po to, kai tame pačiame forume pasisakė JAV gynybos sekretoriaus pareigas laikinai einantis Patrickas Shanahanas, Kinijos gynybos ministras pareiškė, jog Kinija nesileis Jungtinių Valstijų bauginama ir gins savo politiką dėl Taivano, Pietų Kinijos jūros ir neramaus Sidziango regiono.
Vašingtonas ir Pekinas jau ilgą laiką kovoja dėl įtakos Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, kur yra potencialių „konflikto taškų“, tokių kaip Pietų Kinijos jūra, Korėjos pusiasalis ir Taivano sąsiauris.
Kinija neatsisakys siekio panaudoti jėgą, kad prisijungtų savivaldą turintį Taivaną, ir perspėja, jog yra „labai pavojinga“ nuvertinti Pekino valią, sakė ministras.
„Su didžiausiu nuoširdumu ir didžiausiomis pastangomis sieksime taikaus susijungimo proceso, tačiau nežadame atsisakyti jėgos panaudojimo“, – pareiškė Kinijos ministras.
Kinija ir Taivanas atskirai valdomi nuo 1949 metų pilietinio karo žemyninėje Kinijos dalyje pabaigos, tačiau Kinija vis dar laiko Taivaną savo teritorijos dalimi, kuri vieną dieną bus prijungta.
„Bet koks Kinijos liaudies išlaisvinimo armijos ryžto ir valios nuvertinimas yra labai pavojingas“, – pareiškė Kinijos gynybos ministras ir pridūrė, jog armija turi „šventą pareigą“ ginti Kinijos teritoriją.
Savo kalboje minėtame forume P.Shanahanas šeštadienį pareiškė, jog Vašingtonas ir toliau dalinsis su Taivanu savo kariuomenės ekspertų žiniomis ir tieks įrangą, kad Taivanas galėtų apsiginti.
„Ši parama įgalina Taivano liaudį lemti savo pačių ateitį“, – sakė jis ir pridūrė, kad joks skirtingų pozicijų sprendimas negali būti vykdomas per prievartą.