Įstatymo projektas, su kuriuo Kiniją valdantys komunistai galėtų tikrinti kandidatus Honkongo rinkimuose, buvo pateiktas Pekine prasidėjus marionetinio šalies parlamento sesijai.
Diena anksčiau Honkonge dešimtys kovotojų už demokratiją, tarp jų buvę įstatymų leidėjai, buvo įkalinti pagal saugumo įstatymą, priimtą pernai įvykusioje nacionalinio parlamento sesijoje.
Naujasis įstatymo projektas numato „kvalifikacijos tikrinimo sistemą“, skatinsiančią „tvarkingą politinį dalyvavimą“, žurnalistams sakė Nacionalinio Liaudies Kongreso Nuolatinio komiteto vicepirmininkas Wang Chenas.
Netrukus Europos Sąjunga Kiniją, kad gali imtis „papildomų žingsnių“ reaguodama į Pekino veiksmus siekiant galios vetuoti Honkongo įstatymų leidėjų rinkimą.
„ES ragina valdžią Pekine nuodugniai apsvarstyti politinius ir ekonominius padarinius dėl bet kokio sprendimo reformuoti Honkongo rinkimų sistemą, pakenksiančio pagrindinėms laisvėms, politiniam pliuralizmui ir demokratijos principams“, – sakė atstovas.
1997 metais sugrąžinant britų valdytą Honkongą Kinijai ši įsipareigojo suteikti miestui tam tikrą autonomiją, bet pradėjo sparčiai griauti jo demokratijos stulpus reaguodama į didžiules ir kartais smurtines demonstracijas, paralyžiavusias miestą visus 2019 metus.
Naujasis įstatymas turėtų būti priimtas kitą savaitę. Jis iškart buvo suprastas kaip viena paskutinių vinių į Honkongo judėjimo už demokratiją karstą.
„Jei šios priemonės bus priimtos – esu tikras, kad bus – tuomet opozicijos balsas bus iš esmės nutildytas“, – sakė Honkongo kinų universiteto analitikas Willie Lamas.
Tokios priemonės daug kas tikėjosi. Pekino pareigūnai neseniai sakė, kad Honkongo valdyme turėtų dalyvauti tik „tvirti patriotai“ – Komunistų partijai ištikimi žmonės.
Kinijos Nacionalinio Liaudies Kongreso sesija prasidėjo metiniu premjero Li Keqiango pranešimu. Apie Honkongą jis praktiškai nekalbėjo, tik pakartojo Komunistų partijos mantrą, kad šis miestas turi „didelio laipsnio autonomiją“.
Ekonominė galia
Savaitę truksianti metinė maždaug 3 tūkst. delegatų sesija Pekino Didžiuosiuose liaudies rūmuose yra didžiausias Kinijos metų politinis įvykis.
Kruopščiai surežisuota sesija turi akcentuoti neginčijamą Komunistų partijos valdžią ir informuoti šalį bei pasaulį apie Pekino ekonominius, politinius, aplinkosauginius bei užsienio politikos prioritetus.
Renginys vyksta Kinijai griežtomis karantino priemonėmis ir masiniu testavimu suvaldžius jos teritorijoje atsiradusią COVID-19 ir lenkiant kitas dideles ekonomikas.
Pasak Li Keqiango, vyriausybė siekia, kad antra pagal dydį pasaulio ekonomika 2021 metais augtų „daugiau kaip 6 procentais“.
„Nustatydami šį tikslą atsižvelgėme į ekonominės veiklos atsigavimą“, – delegatams sakė Li Keqiangas.
Pandeminiais 2020 metais Kinijos ekonomika augo vos 2,3 proc., bet Li Keqiangas pažymėjo, kad šalis tebėra „vienintelė pernai augusi didelė pasaulio ekonomika“.
Analitikai mano, kad Kinijos ekonomika šiemet gali augti 8–9 procentais.
Kinijos finansų ministerija savo ruožtu paskelbė, kad šalies karinis biudžetas – antras pasaulyje po Jungtinių Valstijų – šiemet didės 6,8 proc. iki 1,36 trln. juanių (174,5 mlrd. eurų).
Vis dėlto manoma, kad oficialus Kinijos biudžetas yra mažesnis už realias išlaidas.
Li Keqiangas tiesiogiai nepaminėjo opių santykių su geopolitiniu varžovu Vašingtonu, pasauliui laukiant, kaip šie santykiai plėtosis pradėjus dirbti naujajam JAV prezidentui Joe Bidenui.
Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi sekmadienį surengs spaudos konferenciją apie diplomatinius santykius.
Per parlamento sesiją taip pat gali būti svarstomas pasiūlymas peržiūrėti laukinės gamtos apsaugos įstatymus, uždraudžiant naudoti maistui daugumą laukinių gyvūnų.
Manoma, kad pandeminiu koronavirusu žmonės užsikrėtė nuo kažkokio laukinio gyvūno.
