„Raginame susilaikyti nuo masinio naikinimo ginklų, ypač branduolinių, cheminių ir biologinių ginklų, naudojimo ar grasinimo jais“, – sakoma Jungtinėse Tautose (JT) paskelbtame bendrame pareiškime, kurį taip pat pasirašė Pietų Afrika ir Turkija.
Šią savaitę V. Putinas pagrasino panaudoti branduolinius ginklus didelės atakos Rusijos teritorijoje atveju.
Jo grasinimas nuskambėjo tuo metu, kai Ukraina, į kurią rusų pajėgos įsiveržė 2022 metais, prašo Vakarų šalių leidimo, kad galėtų smogti giliau Rusijoje esantiems taikiniams.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakydamas kalbą JT apkaltino Rusiją planuojant pulti jo šalies branduolinius reaktorius.
Kinija, Brazilija ir kitos kylančios ekonomikos šalys po dviejų dienų pareiškė, kad „Civilinė infrastruktūra, įskaitant taikius branduolinius objektus ir kitus energetikos objektus, neturėtų būti karinės operacijos taikinys.“
Kinija, kuri pati yra branduolinė valstybė, ir Brazilija pasisiūlė tarpininkauti sprendžiant karą Ukrainoje.
V. Zelenskis savo kalboje JT jas kritikavo, sakydamas, kad versti Ukrainą sutikti su taikos susitarimu yra panašu į kolonializmą.
Penktadienį kylančios ekonomikos šalys pakartojo, kad „svarbu taikiai spręsti visus tarptautinius konfliktus“.
„Raginame konflikto šalis remti visapusišką ir ilgalaikį konflikto sureguliavimą, pasitelkiant įtraukią diplomatiją ir politines priemones, grindžiamas JT Chartija“, – pareiškė jos.
Pareiškimą taip pat pasirašė Alžyras, Bolivija, Kolumbija, Egiptas, Indonezija, Kazachstanas, Kenija ir Zambija.
