„Saliamono Salų ir Kinijos Liaudies Respublikos pareigūnai šiandien parafavo abiejų šalių dvišalio bendradarbiavimo saugumo srityje programos elementus“, – sakoma Saliamono Salų ministro pirmininko biuro pareiškime.
Dabar susitarimą turi pasirašyti abiejų šalių užsienio reikalų ministrai.
Praėjusią savaitę nutekintame susitarimo projekte buvo išdėstytos priemonės, sudarančios sąlygas Kinijos saugumo pajėgų ir karinio jūrų laivyno dislokavimui krizės ištiktoje Ramiojo vandenyno salų valstybėje.
Į projektą buvo įtraukta nuostata, kad „Kinija pagal savo pačios poreikius ir sutikus Saliamono Saloms gali Saliamono Salose [organizuoti] laivų apsilankymus, vykdyti logistinį papildymą, tranzitą, trumpai sustoti“.
Pagal šį tekstą Kinija taip pat galėtų Saliamono Salų prašymu dislokuoti ginkluotą policijos kontingentą „socialinei tvarkai“ palaikyti.
„Kinijos pajėgoms“ taip pat būtų leidžiama užtikrinti „kinų darbuotojų saugumą“ ir saugoti „didelius projektus Saliamono Salose“.
Be rašytinio kitos šalies sutikimo nebūtų galima viešai skelbti apie tokias misijas.
Nutekintas susitarimo projektas supurtė politinę regiono sceną.
Jungtinės Valstijos ir Australija seniai nerimauja dėl Kinijos galimybių įkurti karinio jūrų laivyno bazę pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Tokia bazė sudarytų sąlygas Kinijos kariniam jūrų laivynui veikti toli už šalies sienų.
Bet koks Kinijos karinis buvimas pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje tikriausiai privers Kanberą ir Vašingtoną keisti savo karinę laikyseną regione.
Australijos jungtinių operacijų štabo vadas generolas leitenantas Gregas Biltonas ketvirtadienį sakė, kad Kinijos ir Saliamono Salų susitarimas pakeis jo šalies operacijų Ramiojo vandenyno regione politiką.
Saliamono Salų premjeras Manassehas Sogavare antradienį sakydamas emocingą kalbą atmetė kritiką susitarimui ir pareiškė, kad „nėra išvis jokių ketinimų... prašyti Kinijos kurti karinę bazę Saliamono Salose“.
Pasak jo, „labai įžeidžiama“ sulaukti kitų šalių kaltinimų, kad „nesugebama tvarkyti suverenių reikalų“.