Pagal ankstesnę tvarką Kinijos piliečiai 47 žemyninės dalies miestuose galėdavo prašyti leidimo apsilankyti Taivane individualiai, o ne kaip organizuotų grupinių ekskursijų dalyviai.
Tačiau Turizmo ministerijos trumpame pranešime sakoma, kad šie leidimai nuo ketvirtadienio nebebus išduodami, o toks žingsnis gali pakenkti Taivano ekonomikai.
Komunistų valdomos žemyninės Kinijos santykiai su Taibėjumi atšalo 2016 metais Taivane į valdžią atėjus prezidentei Tsai Ing-wen. Jos partija atsisako pripažinti idėją, kad Taivanas yra „vienos Kinijos“ dalis.
Pekinas savo ruožtu apribojo oficialius ryšius, suintensyvino karines pratybas Taivano sąsiauryje, stengėsi persivilioti Taivano diplomatinius sąjungininkus ir didino ekonominį spaudimą salai.
Naujausias žingsnis buvo atliktas Taivanui ruošiantis sausį vyksiantiems prezidento rinkimams.
Pekinui palankus kandidatas Han Kuo-yu iš opozicinės Kuomintango partijos (KMT) siekia pakeisti Demokratinės pažangos partijai (DPP) priklausančią Tsai Ing-wen, o per šią kampaniją santykių su Kinija klausimas bus vienas svarbiausių.
Kinija Taivaną tebelaiko savo teritorijos dalimi, kurią reikia susigrąžinti, nors žemyninė dalis ir sala gyvena atskirai nuo pilietinio karo pabaigos 1949 metais.
62 metų Han Kuo-yu sekmadienį pareiškė, kad per artėjančius rinkimus reikės rinktis „taiką arba krizę“ su Kinija.
Jo vienmetė Tsai Ing-wen savo ruožtu 2020 metų prezidento rinkimus laiko „kova už laisvę ir demokratiją“. Ji teigia esanti pajėgi apginti Taivaną nuo vis kategoriškiau veikiančio Pekino.
