Alyvos į ugnį dar įpylė Amerikos karinio laivyno Ramiajame vandenyne vadas, pareiškęs, kad Amerika pasirengusi priešpriešai su Kinija Pietų Kinijos jūroje, kur Pekinas varžosi su kaimynėmis dėl naftos turtingų plotų.
D. Trumpas sukrėtė Pekiną ne tik tiesiogiai pasikalbėjęs su Taivano prezidente, bet ir pareiškęs, ar Vašingtonui nereikėtų atsikratyti „vienos Kinijos“ politikos, kompromiso, kuris leidžia plėtoti verslo ryšius ir su Kinija, ir su Taivanu, bet diplomatijoje pripažinti tik Pekiną.
„Taivano nepriklausomybės klausimu mums užteks tvirtybės, pasitikėjimo ir galios, kad tai įveiktume. Norime aiškiai pasakyti, kad Taivano nepriklausomybė – tai aklavietė“, – įspėja Kinijos Taivano reikalų valdybos atstovas Anas Fengshanas.
Amerikos užsienio politikos ekspertai sako, kad išrinktasis prezidentas turėtų geriau įsigilinti į santykius su Kinija.
„Pirmiausia, įtariu, kad jis nesupranta Jungtinių Valstijų ir Kinijos santykių niuansų, kodėl mūsų politika per pastaruosius 40 metų Taivano atžvilgiu būtent tokia. Iš tikrųjų, tai Taivanui į naudą. Antra, tai esu visai tikras, kad jis neišnagrinėjo padarinių, kaip Kinija galėtų nubausti Taivaną. Trečia, jis nepagalvojo, kiek turi svertų“, – vardija Brukingso instituto analitikas Richardas Bushas.
Kas gera Amerikos ir Kinijos santykiuose – į naudą ir Jungtinių Valstijų bendrovėms, sako ekspertai. Pavyzdžiui, iš beveik 10 milijonų „General motors“ parduotų automobilių trečdalis atiteko Kinijos pirkėjams. Prekybos milžinė „Wall Mart Stores“ turi daugiau negu 400 parduotuvių Kinijoje, o garsus kavos tinklas – net 2,5 tūkst., ir mano, kad Kinijos rinka greitai jam bus didesnė negu Amerikoje. Tokių pavyzdžių – daugybė.
Pernai dvišalės prekybos vertė buvo apie 600 mlrd. dolerių. Prekių už 116 mlrd. dolerių amerikiečiai pardavė kinams, o kinai amerikiečiams – net už 483 mlrd. dolerių. Toks santykis D. Trumpui ir jo patarėjams nepatinka, tai taps galvos skausmu būsimam valstybės sekretoriui, kuris turi puikios sutarčių su užsienio bendrovėmis patirties, bet ne diplomatijoje.
„Svarbiausia, ar ponas Rexas Tillersonas greitai viską perpras, ar greitai suvoks mūsų santykių su Kinija, su Taivanu detales. Kita vertus, ar viską suvokęs jis norės eiti pas prezidentą D. Trumpą, jeigu jis links į klaidingą pusę, ir pasakyti, kad jo viršininkas neteisus. Nežinau, pažiūrėsime“, – svarsto R. Bushas.
Amerikos karinio laivyno Ramiajame vandenyne vadas sako pasirengęs priešpriešai, jeigu Pekinas peržengs ribą varžydamasis Pietų Kinijos jūroje su kaimynėmis dėl naftos turtingų plotų.
„Dažnai tai sakau, bet verta pakartoti. Bendradarbiausime, kur įmanoma, bet esame pasirengę priešpriešai, jeigu reikės. Ginsime ir toliau savo teises jūroje, ore, kibernetinėje erdvėje – visur, kur leidžia tarptautinė teisė“, – tikina Amerikos laivyno Ramiajame vandenyne vadas Harry Harrisas.
Pasak admirolo, Amerika neišsigąs Kinijos kuriamų dirbtinių salų, kuriose gali leistis kariniai lėktuvai.
