Viso karo metu buvo sunku nustatyti tikrąją Kinijos poziciją dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto – ne tik todėl, kad Pekinas abiem pusėms sakė tai, ką jos norėjo girdėti.
Dar kovo mėnesį Kinijos užsienio reikalų ministras Wei Wangas netiesiogiai apkaltino JAV „įtampos kurstymu“ ir „nesantaikos sėjimu“ su Rusija. Praėjusį mėnesį savo kolegai Rusijoje Sergejui Lavrovui jis pasakė, kad „Kinija taip pat tvirtai rems Rusijos pusę, vadovaujamą prezidento V.Putino, siekiant suvienyti ir vesti Rusijos žmones“, pranešė valstybinis transliuotojas CCTV.
W.Wangas taip pat pažadėjo, kad „Kinija yra pasirengusi gilinti ryšius su Rusija visais lygmenimis“. Tuo tarpu rugsėjo mėnesį Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos kuluaruose W.Wangas NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui parereiškė, kad Kinija „išlieka atvira dialogams ir mainams su NATO ir yra pasirengusi kartu skatinti tvirtą ir nuolatinį dvišalių santykių vystymąsi... sąžiningumo ir abipusės pagarbos dvasia“.
Kurią pusę palaiko Kinija?
Kyla klausimas – kurią pusę iš tiesų palaiko Kinija? Tikrovė tokia, kad Kinija nuolat palaikė tik vieną – savo – pusę.
Žurnalo „The Spectator“ apžvalgininkas Owenas Matthews'as pastebi, jog būtent Kinijos paramos iliuzija buvo vienas iš daugelio klaidingų apskaičiavimų, kurie atvedė V.Putiną į karą.
Šių metų vasario 4 d. Pekine vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime Xi Jinpingas ir V.Putinas paskelbė apie „draugystę be ribų“ ir „jokių draudžiamų bendradarbiavimo sričių“. Abu vadovai pareiškė, kad naujas Kinijos ir Rusijos strateginės partnerystės lygis yra „aukštesnis“ už Šaltojo karo laikų aljansus.
Pasak su žurnalu „The Spectator“ kalbėjusio šaltinio, kuris ilgą laiką palaikė glaudžius ryšius su aukščiausiais Kinijos politinės ir karinės vadovybės lygmenimis, Pekinas žinojo apie Rusijos planus vykdyti karinę operaciją. Tačiau rusai būsimą karinę operaciją pristatė kaip „riboto masto operaciją, kuria siekiama susigrąžinti prarastą Rusijos teritoriją [ir] suvienyti Rusiją jos istorinėse ribose“.
Toks Rusijos naratyvas puikiai atitiko Kinijos pasakojimą apie Taivaną. Teigiama, jog Rusija buvo įspėta, kad jos planuojama operacija turi netrukdyti Pekino Žiemos olimpinėms žaidynėms, kurios baigėsi vasario 20 d., likus vos keturioms dienoms iki V.Putino invazijos į Ukrainą.
Anot šaltinio, slaptame „draugystės be ribų“ priede buvo numatyta abipusė saugumo garantija, kurios Rusija jau dešimtmečius siekė iš Kinijos, bet iki šiol negalėjo gauti. Pekinas ir Maskva viena kitai įsipareigojo sekti NATO 5-ojo straipsnio pavyzdžiu ir vienos narės užpuolimą laikyti visų narių užpuolimu: suteikti karinę pagalbą, jei į teritoriją įsiveržtų užsienio valstybė ir jei būtų įvykdytos specialios sąlygos, susijusios su tokios invazijos priežastimi. Straipsnyje pastebima, kad ši itin gudri ir įžvalgi išlyga, įtraukta primygtinai reikalaujant Kinijai, faktiškai neapima neseniai karo metu aneksuotų teritorijų, todėl šiuo atveju Pekinas atleidžiamas nuo bet kokio įsipareigojimo atsakyti į išpuolius aneksuotose Ukrainos teritorijose.
Ukrainą kare nuo pat pradžios rėmusiai Lenkijai pasisiūlius perleisti visą sovietinių MiG-29 naikintuvų flotilę, Lenkijos vyriausybė ne tiesiogiai, tačiau simboliškai išreiškė visos NATO įsitraukimą į konfliktą. konflikte. Iš pradžių Vašingtonas buvo teigiamai nusiteikęs. Tačiau po dienos, kovo 8 d., Pentagonas staiga pakeitė savo poziciją ir paskelbė, kad Lenkijos pasiūlymas yra „nepriimtinas“.
Kas privertė Vašingtoną taip greitai pakeisti nuomonę? Žurnalo „The Spectator“ straipsnyje pranešama, kad iš dalies tai lėmė konfidenciali užkulisinė iniciatyva, kurioje dalyvavo buvę Europos vadovai ir aukšto rango pareigūnai ir kurią galiausiai patvirtino Kinija.
Neoficialūs Vašingtono ir Pekino keliai
Nuo pat vasario 27 d. V.Putino paskelbtos deklaracijos dėl branduolinės parengties Kinijos Liaudies išlaisvinimo armija (LIA) kariniais kanalais kreipėsi į aukštus Rusijos generolus, su kuriais buvo užmezgusi asmeninius ryšius per daugelį metų trukusias bendras karines pratybas ir derybas dėl karinių pirkimų. Pekinas siekė užtikrinti, kad net ir tuo atveju, jei būtų priimtas politinis sprendimas panaudoti atomines bombas, Rusijos kariuomenė atkakliai laikytųsi savo ilgalaikės branduolinės karinės doktrinos, pagal kurią jos naudojamos tik tuo atveju, jei yra išprovokuojamos atakos Rusijos teritorijoje.
Per šiuos neoficialius kontaktus Vašingtonas ir LIA susitarė – tai buvo neįprasta, atsižvelgus į šalių tarpusavio santykių pablogėjimą Donaldo Trumpo prezidentavimo laikotarpiu – kad jei JAV sustabdys MiG perdavimo sandorį, Pekino generolai padarys viską, kas įmanoma, kad sumažintų V.Putino keliamą branduolinę grėsmę operatyviniu lygmeniu.
„Tai suveikė“, – žurnalo „The Spectator“ korespondentams sakė Kinijos šaltinis. JAV nusprendė, kad tiekti lėktuvus yra per tolimas žingsnis.
Nors apie šią kovo pradžioje užkulisiniais kanalais įgyvendintą iniciatyvą anksčiau nebuvo pranešta, tai, kad JAV viso karo metu iš esmės laikėsi atsargaus požiūrio į strateginės ginkluotės tiekimą Ukrainai, kaip ir patvirtina, kad Vašingtonas gerai žinojo apie Kinijos susirūpinimą, kuris kamavo ir daugelį kitų didžiausių Europos Sąjungos valstybių.
Nepaisant to, kad NATO ženkliai pinigais ir karine technika (įskaitant NATO standarto 155 mm artileriją, galinčią šaudyti valdomais sviediniais, ir didelio judrumo artilerijos raketų sistemą) išreiškė palaikymą Ukrainai, NATO delsė tiekti atakos lėktuvus, sraigtasparnius, standartinius tankus, tolimojo nuotolio kovines raketas ir sparnuotąsias raketas.
Tuo pat metu Kinijos parama Maskvai išliko tokia pat atsargi. Pekinas siūlė diplomatinę ir informacinę paramą, bet neleido pradėti reikšmingo karinio bendradarbiavimo, todėl rusai buvo priversti pirkti bepiločius lėktuvus iš Irano, dėl kompiuterių mikroschemų kanibalizuoti buitinę techniką ir bandyti išpirkti sraigtasparnius, raketas ir priešraketinės gynybos sistemas iš savo klientų besivystančiose pasaulio šalyse.
Dėl JAV sankcijų Kinijai grėsmės daugelis pirmaujančių Kinijos bankų tokių kaip „ICBC“, „Naujasis plėtros bankas“ ir „Azijos infrastruktūros investicijų bankas“, nutraukė kreditavimą ir finansavimą iš Rusijos. Kinijos energetikos milžinės, tokios kaip „Sinochem“, taip pat sustabdė visas Rusijos investicijas ir bendras įmones.
Rugpjūčio mėnesį „UnionPay“ – kiniškas „Visa“ ir „Mastercard“ atitikmuo – taip pat nutraukė bendradarbiavimą su Rusijos bankais, motyvuodamas gresiančiomis sankcijomis. Ekonominis Pekino korporacijų pasitraukimo iš Rusijos motyvas buvo aiškus: prieš karą Kinijos su Rusija prekybiniai ryšiai buvo verti 100 mlrd. JAV dolerių (šiais metais dėl padidėjusio naftos importo jos prekybos apimtys turėtų išaugti 30 mlrd. dolerių), o su JAV ir ES – daugiau kaip 1,5 trilijono dolerių.
Šį mėnesį Balyje J.Bidenui ir Xi Jinpingui kartu pasmerkus branduolinių ginklų grėsmę, prieš tai vykdyti vadinamieji „antrojo kelio“ susitarimai tapo „pirmojo kelio“ viešąja politika. Pasak Kinijos šaltinio, dėl W.Wang'o migruojančios diplomatijos NATO ir Kinija iš esmės turi tokią pat poziciją dėl Ukrainos ir Rusijos konflikto neaštrinimo.
Nuo rugsėjo pradžios vykusiuose susitikimuose su NATO vadovybe W.Wangas pažadėjo pasinaudoti didele Kinijos įtaka Maskvoje, kad atgrasytų V.Putiną nuo branduolinių ginklų panaudojimo, o NATO mainais patvirtino, kad neteiks strateginių ginklų Ukrainai.
Balyje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime Xi Jinpingas viešai paragino „grįžti prie diplomatijos ir pabrėžė, kad būtina skubiai rasti taikų sprendimą“. Tačiau NATO oficialiai šios pozicijos nepriėmė ir primygtinai reikalauja, kad ukrainiečiai patys nuspręstų, kada ateis laikas sėsti prie derybų stalo. Tačiau daugelis aukšto rango NATO atstovų, pavyzdžiui, JAV jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas Markas Milley ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, pasiūlė Kyjivui pasirengti taikos deryboms.
O Kinijos dar vasario mėnesį suteiktos Rusijos sienų prieš invaziją saugumo garantijos gali atlikti svarbų vaidmenį, išlaikant Kremliaus poziciją, ir tapti galima priešprieša tikėtinoms NATO saugumo garantijoms Ukrainai.
Straipsnio autorius pastebi, kad tokie Pekino veiksmai rodo siekį pagerinti santykius su NATO ir Europa bei užbaigti kruviną ir beprasmį karą, kurį taip neapgalvotai pradėjo jo sąjungininkas V.Putinas. Su leidiniu kalbėjusio šaltinio žodžiais tariant, Ukrainoje Kinija „galiausiai save pozicionuoja kaip paskutinę mūsų taikos viltį šiame pasaulyje“. Ukrainiečiai, kurių tikriausiai bus prašoma paaukoti žemes vardan taikos, gali su tuo nesutikti.
