Italijos vyriausybės vadovas Giuseppe Conte pažadėjo šią savaitę per Kinijos prezidento Xi Jinpingo vizitą šalyje pasirašyti supratimo memorandumą dėl paramos šiai iniciatyvai.
Naujasis „Šilko kelio“ projektas yra vienas svarbiausių Xi Jinpingo administracijos politikos prioritetų.
Italijos dalyvavimas projekte užtikrintų Kinijai svarbesnį vaidmenį Vakarų Europos rinkose ir taptų simboliniu paskatinimu jos ekonominėse varžytuvėse su Jungtinėmis Valstijomis.
Italija būtų pirmoji Didžiojo septyneto (G-7) šalis, prisijungusi prie šios Kinijos iniciatyvos. Pernai gruodį prie šio projekto prisijungė Portugalija.
Panašu, jog vienas motyvų, skatinančių Romą prisijungti prie šio projekto, yra viltis, kad Kinijos investicijos į šalies uostus galėtų padėti Italijai vėl tapti svarbia jungiamąja prekybos tarp Rytų ir Vakarų grandimi.
„Vienos juostos, vieno kelio“ iniciatyva apima virtinę daugiausia Kinijos finansuojamų ir paprastai Kinijos įgyvendinamų projektų daugiau nei 60-yje valstybių nuo Ramiojo vandenyno pietų iki Europos.
JAV prezidentui Donaldui Trumpui įsivėlus į konfliktą su Kinija prekybos ir kitais klausimais, Italijos paramos užsitikrinimas Pekinui yra svarbus laimėjimas.
„Xi Jinpingo administracijai svarbu parodyti, kad Portugalija ir Italija, dvi gerai žinomos Vakarų Europos šalys, nesutinka su bendra Vakarų aljanso pozicija BRI klausimu“, – sakė Kinijos politikos ekspertas Willy Lamas iš Honkongo kiniškojo universiteto.
Kinija sako, kad nuo tada, kai prieš daugiau nei penkerius metus buvo pristatyta „Vienos juostos, vieno kelio“ iniciatyva, su ja susijusius susitarimus jau pasirašė apie 150 šalių. Ateinantį mėnesį Pekine organizuojama šiai iniciatyvai skirta didžiulio masto konferencija.
Pekinas šią savo iniciatyvą reklamuoja kaip priemonę padėti vargingiausioms pasaulio šalims užtikrinant joms prieigą prie rinkų ir investicijų. Tačiau ji taip pat padeda Kinijos įmonėms rasti naujų rinkų savo produkcijai, o Pekinui – stiprinti savo tarptautinę įtaką.
Kai kurios šalys, tarp jų Jungtinės Valstijos, Japonija ir Indija, nerimauja, kad Pekinas siekia sumažinti jų įtaką bandydamas plėsti savo įtakos zoną įstumiant besivystančias valstybes į vadinamuosius skolų spąstus ir tokiu būdu užsitikrinant galimybę vis labiau kontroliuoti jų ekonomikas.
Kinija per investicijas į geležinkelius, uostus ir plieno gamyklas jau tvirtai įkėlė koją į Rytų Europą. Tai išprovokavo nuogąstavimus, kad dar padidės 28 valstybių Bendrijos susiskaldymas į skurdesnių ir turtingesnių šalių stovyklas. Taip pat nerimaujama, kad įgyvendinant Kinijos vadovaujamus projektus būtų mažiau laikomasi ES skaidrumo standartų.
Jungtinėms Valstijoms nusprendus imtis veiksmų prieš Kiniją dėl intelektinės nuosavybės vagysčių ir nesąžiningos prekybos praktikos, Italijos parama Pekinui gali sustiprinti jo argumentus, esą šalis siekia tik gero pasaulio ekonomikai.
Kinija laikosi oficialios pozicijos, kad „Viena juosta, vienas kelias“ yra išimtinai ekonominė iniciatyva be jokių politinių motyvų. Praėjusių metų pabaigoje vienoje iš savo kalbų Xi Jinpingas pabrėžė, kad netgi artėdama prie tarptautinės arenos centro Kinija niekada nesieks hegemonijos.
„Iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“ savo pobūdžiu yra ekonominė strategija“, – sakė Chu Yinas iš Pekine veikiančio mokslinio instituto „Kinijos ir globalizacijos centras“, siejamo su vyriausybe ir valdančiąja Komunistų partija.
„Kinija nesiekia tapti pasaulio hegemone, o ir negalėtų to padaryti“, – kalbėjo jis.
2013 metais pristatyta iniciatyva orientuota į verslą, o ne pagalbą. Kinija nori pritraukti investuotojų iš kitų šalių, tačiau tai padaryti pavyko tik su vos keliais iš šimtų projektų įvairiausiose srityse, pradedant naftos gavyba Sibire, uostų statyba Pietryčių Azijoje ir baigiant geležinkeliais Rytų Europoje bei elektrinėmis Artimuosiuose Rytuose.
Pastaraisiais metais iniciatyva taip pat susidūrė su keliomis kliūtimis, vėstant Kinijos ekonomikai, o JAV ir kitoms šalims kaltinant Pekiną, kad šis besivystančioms valstybėms užkrauna per didelę skolų naštą. Kai kurios vyriausybės, įskaitant Tailandą, Tanzaniją, Šri Lanką ir Nepalą, atšaukė projektų, sumažino jų mastą arba iš naujo derėjosi dėl sąlygų, skųsdamosi, kad šie planai per brangūs ir kad į juos per mažai įtraukiami vietos rangovai.
Praeitaie metais Malaizijos premjeras Mahathiras Mohamadas atšaukė kelis projektus, įskaitan 20 mlrd. JAV dolerių (apie 17,6 mlrd. eurų) geležinkelio statybas, pareiškęs, kad jo šaliai tai neįperkama. Be to, 2017 metų gruodį Šri Lanka pardavė savo Hambantotos uostą vienai Kinijos valstybinei įmonei, nesugebėjusi grąžinti pekinui 1,5 mlrd. dolerių (1,32 mlrd. eurų) skolų.
