Bent jau oficialiai Kinija Rusijos nekritikuoja – esą NATO ir Vakarai per daug sau leidžia, o Maskvos veiksmai neva tereiškia rūpinimąsi savo saugumo interesais. Diplomatinės linijos, esą Pekinas ir Kremlius dabar yra maksimaliai artimi sąjungininkai, laikomasi išties uoliai.
Tačiau po paviršiumi justi bruzdesys – ir ne tik tarp, tarkime, istorikų, kurie drįso paviešinti atvirą laišką, kuriame kritikuoja Rusijos surengtą invaziją į Ukrainą, ar paprastų žmonių, reiškiančių nepritarimą Kremliaus sprendimui padidinti parengtį strateginėse branduolinėse pajėgose.
Rytų Europos studijų centro asocijuotas ekspertas Raigardas Boruta 15min teigė įžvelgiantis vis daugiau ženklų, kad net ir oficialioji Kinija subtiliai rodo nepritarimą Kremliaus puolimui Ukrainoje, o atėjus pasirinkimo akimirkai tikrai rinksis viso pasaulio, o ne Rusijos rinką.
„Bijau, kad Putinas apkvailino Kiniją“
Kinijos istorikui Xu Guoqi Pekino muistymasis nenorint pasmerkti invazijos į Ukrainą kelia nerimą. Jis su dar keturiais istorikais pasirašė atvirą laišką, kuriuo kritikuojami kariniai veiksmai Ukrainoje.
„Aš esu istorikas, analizuojantis Pirmąjį pasaulinį karą. Prieš daugiau nei 100 metų Europa miegodama įžengė į milžinišką konfliktą, kuris turėjo didžiulių pasekmių ir Kinijai“, – įspėjo Xu Guoqi, pridūręs, kad yra „labai nusivylęs“ dėl Kinijos diplomatinio atsako į krizę.
Istorikų laiškas buvo paskelbtas šeštadienio rytą. Jo autoriai neslėpė, kad nori įtikinti Pekiną elgtis tiesiog aiškiau – pripažinti, kad Rusija daro didelę klaidą, ir garsiai apie tai pasakyti.
„Prie ko prives šis karas? Ar prie didelio pasaulinio karo? Didžiausios istorijoje katastrofos dažnai prasidėdavo nuo vietinių konfliktų. Mes griežtai prieštaraujame Rusijos karo prieš Ukrainą“, – rašoma laiške.
Xu Guoqi: ar tikrai Kinijai verta kenkti savo pačios patikimumui ir ginti tai, kas nėra apginama? Bijau, kad Kiniją apkvailino Putinas.
Oficialiai Kinija nepritaria bet kokiems veiksmams, kurie pažeidžia valstybių teritorinį vientisumą – tai dar neseniai pakartojo užsienio reikalų ministras Wang Yi.
Vis dėlto per praėjusią savaitę, nors užpultoje Ukrainoje žūsta vis daugiau civilių, Kinija dažniau kartojo Vladimirui Putinui įprastus teiginius, esą Maskvos veiksmai yra atsakas į NATO plėtrą.
„Ar jie (Pekinas, – red.) tikrai tuo tiki? Ar tikrai Kinijai verta kenkti savo pačios patikimumui ir ginti tai, kas nėra apginama? Bijau, kad Kiniją apkvailino Putinas“, – pabrėžė Xu Guoqi. – Tai tiesiog yra juoda ir balta. Tai yra invazija.
Kaip Kinijos istorikai, mes nenorime, kad Kinija būtų įtraukta į tai, kas gali iš esmės pakeisti dabartinę pasaulio tvarką.“
Šis atviras laiškas Pekino cenzorių buvo pašalintas – tai nenuostabu. Istorikus užpuolė ir prorusiški kinų troliai, prabilę apie „gėdą“ ir „išdavikus“.
Laiškas ilgokai netrintas
Tačiau ir R.Boruta, ir kiti analitikai atkreipė dėmesį, kad laiškas internete „kabėjo“ net dvi valandas ir keturiasdešimt minučių. Gali būti, kad daug ką matantys Kinijos cenzoriai pagal Pekino nurodymus specialiai neištrynė šio turinio – kad taip buvo pasiųsta žinutė Rusijai.
-
Didelis karas Ukrainoje gali atrišti rankas Kinijai: kokios naudos siekia Pekinas?
-
„NY Times“: Taivanas įdėmiai stebi Ukrainos krizę – ir turi tam priežasčių
-
Nuotaikos Maskvoje: jokios euforijos, būsimo sunkmečio kvapas
-
V.Putino scenarijus Ukrainai bei pasauliui: nestabdomas agresorius kojomis išspardys ir daugiau durų
-
„Bloomberg“: Kinijos bankai apribojo pirkimo iš Rusijos finansavimą
„Laiškas yra išties iškalbingas, konkretus ir be jokių Pekinui būdingų dviprasmiškumų bei pastangų išlaikyti „neutralumą“. Jame tiesiai šviesiai išreiškiamas palaikymas Ukrainai, išreiškiamas nepritarimas Rusijos kariniams veiksmams prieš Ukrainą. Tekste panaudojama frazė „Rusijos invazija“, – 15min tvirtino R.Boruta.
Ir R.Boruta, ir kiti analitikai atkreipė dėmesį, kad laiškas internete „kabėjo“ net dvi valandas ir keturiasdešimt minučių.
Jis neatmeta galimybės, kad laiškas galėjo būti paviešintas tikslingai su tam tikru Pekino pritarimu.
„Kinijoje tai gana įprasta praktika: Pekinas oficialiame lygmenyje dažnai atrodo nelankstus, monotoniškai kartojantis įprastinę retoriką.
Tačiau kitokio pobūdžio žinutės bei platesnės ir įvairesnės diskusijos vyksta mažesniuose portaluose, tinklaraščiuose, socialiniuose tinkluose – ne be Kinijos pagalbos arba tiesiog sąmoningai ignoruojant turinį“, – svarstė R.Boruta.
Taip esą gali būti ir šiuo atveju: kadangi oficialiai Pekino rankos surištos siekiant išlaikyti balansavimą tarp Ukrainos ir Rusijos, toks atviras laiškas galėjo būti publikuotas tikslingai ir „su pakankamu laiko tarpu, per kurį jis būtų nukopijuotas ir išplitęs prieš jam pradingstant“.
„Būtų sunku įsivaizduoti, jog žymūs Kinijos akademikai asmeniškai ryžtųsi tokiam žingsniui, kuris jiems galėtų užtraukti didelių nemalonumų ir problemų“, – priminė analitikas.
Kitiems ekspertams gana iškalbinga pasirodė tai, kad pirmadienį kinų oficiozas „People's Daily“ paviešino Ukrainos institucijų skelbiamus duomenis apie civilių, įskaitant vaikus, žūtis.
Prireikus rinktųsi Vakarus
Sankcijų Rusijai klausimu Kinija, vėlgi, oficialiai remia Maskvą. Užsienio reikalų ministerija pirmadienį sankcijas pavadino „nelegaliomis“ ir „vienašališkomis“, negana to, dar kartą atsisakė pasmerkti Rusijos invaziją į Ukrainą.
Pekinas viešai nevadina Rusijos veiksmų invazija ir nuolat ragina derėtis. Bet jei Kremliuje tikimasi, kad Kinija išgelbės Rusiją nuo sankcijų smūgių, greičiausiai klystama, sako R.Boruta.
Juolab kad dar savaitgalį „Bloomberg“ paskelbė, kad keli Kinijos valstybiniai bankai, po invazijos į Ukrainą baimindamiesi Vakarų sankcijų – nors jos dar nė nebuvo paskelbtos – jau apribojo žaliavų pirkimo iš Rusijos finansavimą.
Akivaizdu, kad nenorima išprovokuoti JAV bei jų sąjungininkių piktos reakcijos – juk įmanomos sankcijos ir šioms Kinijos institucijoms. Pavyzdžiui, JAV sankcijos potencialiai galėtų atriboti bankus ICBC – didžiausią pasaulyje pagal turtą – ir „Bank of China“ – didžiausią Kinijos komercinį banką valiutų prekybai – nuo dolerio.
„Kinijos nepritarimas sankcijoms nėra naujiena, tokios pozicijos buvo laikomasi ir praeityje. Rusija yra svarbi Kinijos partnerė, tačiau, nors ši draugystė apibūdinama kaip „be jokių ribų ir suvaržymų“, šis „aukso amžius“ tikrai neatsispindi dvišaliame ekonominiame bendradarbiavime.
Kinijai ekonominis bendradarbiavimas su Vakarais yra ypatingai svarbus. Manau, kad pasirinkimas, su kuo eiti, yra akivaizdus.
Laviruoti būtų itin sunku, tad nemanau, jog Pekinas ryšis gelbėti Rusiją nuo sankcijų, jei tai kels grėsmę Kinijos ekonominiam bendradarbiavimui su Vakarais“, – neabejoja R.Boruta.
Cituoja Kinijos ir Ukrainos susitarimus
Galiausiai panašu, kad Kinijoje padaugėjo nerimo dėl Rusijos pasirinktos strategijos eskaluoti situaciją iš esmės grasinant branduolinio ginklu.
Sekmadienį taip nurodžius V.Putinui, Rusijos kariuomenė pirmadienį pranešė, kad jos strateginės branduolinės Atgrasymo pajėgos perėjo prie sustiprintos kovinės parengties. Esą taip reaguojama į Vakarų sankcijų keliamą grėsmę ir NATO „agresyvius pareiškimus“.
V.Putino žingsnis sukėlė nerimą, kad Rusijos pradėtas karas prieš Ukainą gali vesti prie didesnės ir pavojingesnės konfrontacijos. Platesnis konfliktas, žinoma, negalėtų paliesti ir Kinijos bei jos ekonominio vystymosi.
Anot R.Borutos, Kinijos reakcija ir į šį Rusijos žingsnį buvo pamatuota ir subalansuota taip, kad neatrodytų, jog Pekinas linksta į vienos pusės palaikymą. Esą stengiamasi išsisukti nuo tiesioginės reakcijos į šią naujieną.
„Kiek kitokia situacija – mažesniuose portaluose, kuriuose išreiškiamas nerimas dėl tokio Putino sprendimo. Ypač įdomi reakcija socialiniuose tinkluose, kuriuose kinai išreiškė rimtą susirūpinimą. Nors nuomonių yra įvairių, reikšminga dalis internautų išreiškė tiesioginį palaikymą Ukrainai“, – pastebėjo analitikas.
R.Boruta pridūrė, kad socialiniuose tinkluose taip pat pradėta dalintis 1994 metų bendro Kinijos-Ukrainos pareiškimo bei 2013 metų Kinijos-Ukrainos strateginio bendradarbiavimo deklaracijos ištraukomis, kuriose pažymima, jog branduolinės atakos ar grėsmės Ukrainai akivaizdoje Kinija pasižada suteikti saugumo garantijas.
„Šiuo konkrečiu pasižadėjimu Ukrainai buvo plačiai dalijamasi, šio įsipareigojimo svarba itin akcentuojama“, – pabrėžė R.Boruta.
