Ši tarptautinį finansų centrą jau beveik šešis mėnesius krečia intensyvėjantys neramumai, protestuotojams reikalaujant didesnės autonomijos. Pekinas dėl šių įvykių dažnai kaltina dėl užsienio valstybių įtaką.
Praėjusią savaitę JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė Honkongo žmogaus teisių ir demokratijos aktą, įpareigojantį Vašingtoną kasmet persvarstyti palankų prekybos statusą ir jį atšaukti, jei bus varžomos pusiau autonominės teritorijos laisvės.
Tokį žingsnį buvo žengta tuo metu, kai dvi didžiausios pasaulio ekonomikos mėgino pasiekti „pirmojo etapo“ susitarimo, siekdamos nutraukti jų užsitęsusį prekybos karą.
„Reaguodama į nepagrįstą JAV elgesį, Kinijos vyriausybė nusprendė nuo šiandien nebesvarstyti JAV karo laivų prašymų atvykti į Honkongą su (poilsio ir) jėgų atgavimo“ vizitais, per įprastą spaudos konferenciją sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Chunying.
„Kinija ragina JAV ištaisyti savo klaidas, nutraukti kišimąsi į Honkongo reikalus ir Kinijos vidaus reikalus bei su tuo susijusius veiksmus“, – pridūrė pareigūnė.
Rugpjūtį Kinija jau buvo atmetusi du JAV karinio jūrų laivyno laivų prašymus leisti jiems prisišvartuoti Honkonge, nenurodydama jokios priežasties.
„Operacijų požiūriu tai tikrai nedaro jokio skirtumo JAV, nes jos gali naudotis daugybę jūrų bazių regione“, – naujienų agentūrai AFP sakė saugumo ekspertas iš Singapūre įsikūrusio Nanjango technologinio universiteto Michaelas Raska.
Tačiau „siunčiamas signalas, kad JAV ir Kinijos įtampa ir toliau aštrės“, – teigė M.Raska.
Vėliausiai Honkonge apsilankęs JAV karinis laivas yra „USS Blue Ridge“, atvykęs taikaus vizito balandžio mėnesį.
Taibėjuje gyvenantis Pasaulinio Taivano instituto ekspertas J.Michaelas Cole'as mano, kad šis žingsnis yra „daugiausia simbolinis“, nors ir liudija apie besitęsiančią „abipusę eskalaciją, nuodijančią dvišalius santykius“.
„Netinkamas“ elgesys
Hua Chunying taip pat nurodė, kad Pekinas taip pat taikys sankcijas daugeliui JAV įsikūrusių NVO, nors nepatikslino, konkrečiai kokias priemones turėjo omeny.
Sankcijos bus taikomos NVO, kurios „netinkamai“ elgėsi atsakant į pastarojo meto neramumus Honkonge, įskaitant Nacionalinį demokratijos fondą, „Human Rights Watch“ ir „Freedom House“, nurodė Hua Chunying.
Esama „daugybė faktų ir įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad šios nevyriausybinės organizacijos remia antikiniškas“ jėgas ir „kursto separatistinę veiklą siekiant Honkongo nepriklausomybės“, pareiškė URM atstovė.
Ji apkaltino organizacijas „reikšmingai prisidėjus prie chaotiškos padėties Honkonge“.
Protestuotojai Honkonge reikalauja didesnių demokratinių laisvių ir policijos atskaitomybės, tačiau Pekiną palaikanti miesto vyriausybė atsisako suteikti reikšmingų politinių nuolaidų.
Demonstracijos, per kurias vis dažniau prasiveržia smurtas, smogė mažmeninės prekybos ir turizmo sektoriams, o lankytojai iš žemyninės Kinijos dalies masiškai palieka šią pusiau autonominę teritoriją.
Miesto finansų vadovas pirmadienį perspėjo, kad Honkonge turėtų būti pirmąkart per pastaruosius 15 metų užfiksuotas biudžeto deficitas.