Pastarosiomis dienomis Pekinas reiškė pasipiktinimą šiltais ryšiais tarp Vašingtono ir Taibėjaus, kur pirmadienį Lai Ching-te (Lai Čingtė) buvo prisaikdintas naujuoju savarankiškosios salos prezidentu.
Kinija teigia, kad Taivanas yra jos teritorijos dalis, ir pavadino Lai Ching-te „pavojingu separatistu“, kuris į salą atneš „karą ir nuosmukį“.
Lai Ching-te inauguracijos dieną Kinija taip pat paskelbė sankcijas trims JAV gynybos įmonėms dėl ginklų pardavimo Taibėjui.
Be Taivano, trečiadienį Pekinas, priimdamas sprendimą įvesti „atsakomąsias priemones“, taip pat paminėjo JAV sankcijas Kinijos subjektams dėl „vadinamųjų su Rusija susijusių veiksnių“.
Trečiadienį Pekinas pareiškė, kad sankcijos taip pat bus taikomos virtinei JAV gynybos įmonių ir vadovų, įskaitant „Lockheed Martin“, „Raytheon“ ir „General Dynamics“ padalinius ir asmenis.
„JAV [...] beatodairiškai įvedė neteisėtas ir vienašališkas sankcijas tam tikram skaičiui Kinijos subjektų [...], kol toliau pardavinėja ginklus Taivano regionui“, – sakoma kinų užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Jame priduriama, kad JAV ginklų pardavimu Taivanui „rimtai [pažeidžiamas] vienos Kinijos principas [...], rimtai [kišamasi] į Kinijos vidaus reikalus ir rimtai [kenkiama] Kinijos suverenitetui bei teritoriniam vientisumui“.
Nepaisant to, kad 1979 metais JAV nusprendė diplomatinį pripažinimą suteikti Pekinui, o ne Taibėjui, Vašingtonas išliko pagrindinis Taivano sąjungininkas ir ginklų tiekėjas.
