Įstatymo projektas, kurį parėmė abi partijos, buvo priimtas po kelerius metus reikšto susirūpinimo dėl žmogaus teisių pažeidimų budistų dominuojamame Tibete. Į šį regioną užsieniečiai paprastai gali patekti tik gavę specialų leidimą.
Kongresas nubalsavo, kad Valstybės departamento būtų paprašyta kiekvienais metais tikrinti, ar Kinija leido lankytis Tibete ir etninių tibetiečių rajonuose taip, kaip leidžia likusioje šalies dalyje.
Jei suvaržymai amerikiečiams, norintiems nuvykti į Tibetą, galios toliau, Valstybės departamentas turės uždrausti už tokią politiką atsakingiems Kinijos pareigūnams atvykti į Jungtines Valstijas.
Kinija savo ruožtu pareiškė, kad šis žingsnis yra „šiurkštus kišimasis“ į šalies vidaus reikalus.
„Atitinkamu teisės aktu... nepaisoma faktų, šiurkščiai kišamasi į Kinijos vidaus reikalus ir pažeidžiamos tarptautinių santykių pagrindinės normos“, – per įprastą spaudos konferenciją penktadienį sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Lu Kangas.
„Kinija tvirtai prieš tai nusistačiusi ir jau pareiškė griežtą protestą Jungtinėms Valstijoms“, – pridūrė jis.
Atstovas pridūrė, kad nuo 2015 metų Tibetą aplankė apie 40 tūkst. amerikiečių, tarp jų – politikų.
„Primygtinai raginame JAV administraciją imtis veiksmingų priemonių, jog šis įstatymas nebūtų pasirašytas ir neįsigaliotų, siekiant išvengti žalos Kinijos ir JAV santykiams bei dvišaliam bendradarbiavimui svarbiose srityse“, – sakė Lu Kangas.
Kad įstatymas įsigaliotų, jį dar turi pasirašyti JAV prezidentas Donaldas Trumpas, bet tai atrodo labai tikėtina, nes įstatymą tvirtai remia jo Respublikonų partija.
Įtakingas demokratas Senato Užsienio santykių komitete Robertas Menendezas sakė, kad šis įstatymo projektas kalba „apie esminį teisingumą“.
„Kinijos piliečiai turi plačias galimybes lankytis Jungtinėse Valstijose ir aš galvoju, kad tai nuostabu. – sakė jis. – Tačiau nepriimtina, kad to paties negalima pasakyti apie JAV studentus, žurnalistus ar diplomatus, vykstančius į Tibetą, įskaitant mūsų tibetiečių kilmės amerikiečius rinkėjus, tiesiog bandančius aplankyti savo kilmės šalį.“
Įstatymo projektui buvo pritarta be prieštaravimų. Panašiai anksčiau nubalsavo Atstovų Rūmai.
Įstatymas priimtas esant trinčiai tarp JAV ir Kinijos dėl prekybos ir taip pat dėl Kinijos telekomunikacijų milžinės „Huawei“ vyriausiosios finansinių operacijų pareigūnės arešto Kanadoje JAV prašymu, pagal kaltinimus pažeidus JAV sankcijas Iranui.
Neseniai Kinijos valstybinis laikraštis „Global Times“ smerkė JAV įstatymo projektą dėl Tibeto, apkaltino Vašingtoną „dvejopais ar net daugeriopais standartais dėl žmogaus teisių“ ir priminė, kad JAV pasitraukė iš Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos dėl jos kritikos Izraeliui.
Įstatymo siekė už tibetiečių teises kovojanti ne pelno organizacija „International Campaign for Tibet“, artima tremtyje gyvenančiam Dalai Lamai. Organizacijos prezidentas Matteo Mecacci sakė, kad ši priemonė skiriasi nuo įtampos prekybos srityje, nes taps JAV teisės dalimi.
„Neabejotinai tai didelis žingsnis į priekį, nes dabar tai aiškiai yra Kinijos vyriausybės darbotvarkėje“, – sakė M.Mecacci, buvęs Italijos parlamentaras.
„Nesiekiame neleisti Kinijos pareigūnams čia atvykti. Tikslas – atverti Tibetą pasauliui“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis ir pridūrė: „Jei jie nuspręs atsisakyti šios papildomų leidimų sistemos, tai bus... naudinga visiems.“
