Tai bus jau treti per pastarąjį mėnesį tokie manevrai, Pekino rengiami Jungtinėms Valstijoms neseniai patvirtinus sandorį dėl milijardų dolerių vertės ginkluotės, tokios kaip naikintuvai F-16, pardavimo Taivanui.
Komunistų valdomos žemyninės Kinijos santykiai su Taibėjumi atšalo 2016 metais Taivane į valdžią atėjus prezidentei Tsai Ing-wen. Jos partija atsisako pripažinti idėją, kad Taivanas yra „vienos Kinijos“ dalis.
Pekinas savo ruožtu apribojo oficialius ryšius, suintensyvino karines pratybas Taivano sąsiauryje, stengėsi persivilioti Taivano diplomatinius sąjungininkus ir didino ekonominį spaudimą salai.
Kinija Taivaną tebelaiko savo teritorijos dalimi, kurią reikia susigrąžinti, prireikus – jėga, nors žemyninė dalis ir sala gyvena atskirai nuo pilietinio karo pabaigos 1949 metais.
Dėl karinių mokymų komerciniams laivams nuo 18 val. vietos (13 val. Lietuvos) laiku bus draudžiama dvi paras įplaukti į vandenis prie Kinijos rytinės Džedziango provincijos krantų, pirmadienį informavo regiono Jūrų saugumo administracija.
Institucija nepatikslino, koks bus pratybų mastas ir kokios pajėgos jose dalyvaus.
Valstybės remiamas kinų laikraštis „Global Times“ manevrus pavadino „pratybomis panaudojant kovinius šaudmenis“.
Liaudies išvadavimo armija liepos pabaigoje du kartus rengė didelio masto mokymus Taivano sąsiauryje.
„Tokiu būdu siekiama ne tik geriau pasiruošti konfliktui, bet ir atgrasyti Taivaną nuo nepriklausomybės siekio arba, nepavykus to padaryti, atgrasyti JAV nuo intervencijos, jei tarp Kinijos ir Taivano kils konfliktas“, – mano Kinijos studijų ekspertas iš Sidnėjuje įsikūrusio Macquarie universiteto Adamas Ni.
Liepos mėnesį Pekinas paskelbė strateginį dokumentą, kuriame perspėjama apie nuolat didėjantį iššūkį, keliamą nepriklausomybės šalininkų Taivane.
