Šie jo komentarai regioniniame viršūnių susitikime Samarkande, Uzbekistane, nuskambėjo po to, kai konservatyvi Talibano valdžia priėmė sprendimą uždrausti moterims dirbti Jungtinėse Tautose. Toks žingsnis sukėlė tarptautinį pasipiktinimą.
„Kinija ir kitos draugiškos Afganistano kaimynės yra susirūpinusios dėl pastarojo meto Afganistano vykdomos politikos ir priemonių bei galimo jų poveikio pagrindinėms Afganistano moterų teisėms ir interesams“, – kaip pranešė oficialioji naujienų agentūra „Xinhua“, ketvirtadienį žurnalistams sakė Qin Gangas.
Tačiau jis pridūrė, kad nors moterų teisių ir interesų klausimas yra labai svarbus, „tai nėra nei visa Afganistano problema, nei pagrindinė ar esminė Afganistano problemų priežastis“.
„Neturėtume nei užmerkti akių prieš šią problemą, nei jos ignoruoti“, – sakė ministras.
Griežta islamo interpretacija besiremianti Talibano valdžia nuo 2021-ųjų, kai užėmė valdžią, afganistanietėms įvedė daugybę apribojimų, įskaitant draudimą įgyti aukštąjį išsilavinimą ir dirbti daugelį valstybinių darbų.
Talibano pareigūnai teigė, jog balandžio 4-ąją JT atstovo spaudai paskelbtas Afganistano moterų įdarbinimo apribojimų išplėtimas, įtraukiant ir draudimą dirbti šios organizacijos biuruose šalyje, yra vidaus reikalas.
Nuo chaotiško amerikiečių karių išvedimo 2021-ųjų rugpjūtį Talibano vyriausybei nepavyko užmegzti oficialių diplomatinių santykių su jokia kita valstybe.
Kinija griežtai kritikavo tai, ką laikė skubotu ir blogai suplanuotu JAV karinio personalo išvykimu, tuo metu sakydama, kad yra pasirengusi užmegzti draugiškus ir į bendradarbiavimą orienuotus santykius su naująja vyriausybe.
Prieš šią savaitę vykstantį Qin Gango vizitą Vidurinėje Azijoje Kinijos užsienio reikalų ministerija paskelbė poziciją dėl Afganistano.
Dokumente teigiama, kad Pekinas „gerbia nepriklausomą Afganistano žmonių pasirinkimą ir gerbia religinius įsitikinimus bei nacionalinius papročius“. Jame priduriama, kad Kinija niekada nesieks „kištis į Afganistano vidaus reikalus“ ir nesieks „vadinamosios įtakos sferos“.