2019 metais Honkongą purtė didžiuliai ir dažnai smurtiniai demokratijos aktyvistų protestai prie Pekino bandymus apriboti pusiau autonominio miesto laisves.
Kinijos vyriausybė ėmėsi griežtų priemonių opozicijai nuslopinti. Buvo sulaikyta dešimtis aktyvistų ir priimtas drakoniškas nacionalinio saugumo įstatymas, apmalšinęs gatvių protestų judėjimą.
Ketvirtadienį Kinija ėmėsi žingsnių užtikrinti, kad Honkongo valdyme dalyvautų tik „patriotai“. Šalies parlamentas, paprastai automatiškai tvirtinantis vyriausybės nutarimus, metinės sesijos metu pritarė Honkongo rinkimų sistemos didelio masto pakeitimams. Jie, be kita ko, numato Pekinui teisę vetuoti kandidatus į Honkongo įstatymų leidžiamąją instituciją.
Šiuos planus griežtai pasmerkė Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė – buvusi Honkongo kolonijinė valdytoja, 1997 metais perdavusi šios teritorijos kontrolę Kinijai.
Susitarime dėl Honkongo grąžinimo buvo numatyta, kad miestas bus valdomas pagal „vienos šalies, dviejų sistemų“ modelį, leidžiantį jam išlaikyti tam tikrą autonomiją ir kai kurias laisves, kurių neturi autoritariškai valdomos žemyninės Kinijos piliečiai.
Kinų pareigūnas, atsakingas už centrinės vyriausybės politiką Honkongo atžvilgiu, penktadienį žurnalistams sakė, jog pastarųjų metų „chaosas“ parodė, kad miesto rinkimų sistemoje esama „spragų ir trūkumų“.
Rinkimų sistemos reforma kartu su nacionalinio saugumo įstatymu yra „niuksų kombinacija..., skirta veiksmingai valdyti tebesitęsiantį chaosą“, sakė Honkongo ir Makao reikalų biuro direktoriaus pavaduotojas Zhang Xiaomingas (Džang Siaomingas).
Honkongo problema yra politinio pobūdžio, sakė jis, pakartodamas Pekino dažnai žeriamus, bet kokiais įrodymais nepagrįstus kaltinimus, esą užsienio jėgos kursto neramumus šiame tarptautiniame finansų centre.
„Tai kova tarp valdžios užgrobimo ir pasipriešinimo užgrobimui, tarp ardomosios veiklos ir veiklos prieš ardomąją veiklą, tarp infiltracijos ir veiklos prieš infiltraciją“, – sakė Zhang Xiaomingas.
„Negalime nuolaidžiauti šiuo klausimu“, – pridūrė jis.
Kinijos parlamentui ketvirtadienį pritarus siūlomai reformai, aštrios kritikos Pekinui pažėrė JAV ir ES.
Šis žingsnis yra „tiesioginė ataka prie autonomiją, pažadėtą Honkongo žmonėms pagal Kinijos ir Didžiosios Britanijos bendrą deklaraciją“, pasirašytą prieš teritorijos perdavimą 1997 metais, pareiškė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
Jis taip pat paragino Honkongą organizuoti rugsėjį numatytus rinkimus. Prokiniška miesto lyderė Carrie Lam yra užsiminusi, kad rinkimai gali būti atidėti.
ES savo ruožtu sakė, kad pastarieji Pekino žingsniai „reikšmingai paveiks demokratinę atskaitomybę ir politinį pliuralizmą Honkonge“.
