Šios priemonės prieš „nelegaliai leidžiamas knygas“ buvo imtasi Vatikanui ir Pekinui derantis dėl istorinio susitarimo vyskupų skyrimo Kinijoje klausimu.
„Visos Biblijos ir knygos be publikavimo numerių pastarosiomis dienomis buvo pašalintos“, – sakė vienas kinų elektroninės prekybos platformos „Taobao“ darbuotojas. Jis nepateikė detalių dėl to, kaip valdžia įgyvendino draudimą.
Tačiau kita prekybininkė sakė, kad gali įrašyti į sąrašą Senojo Testamento leidimus, o angliškus leidimus vis dar rodo „Amazon China“ ir „Dangdang.com“ paieškos.
Kitų svarbių religinių tekstų, įskaitant Koraną ir daoizmo „Knygą apie Dao ir De“, pardavimas internetu neatrodo paveiktas.
Visos Kinijoje pardavinėjamos knygos techniškai turi būti oficialiai patvirtintos, bet Biblijos pastaraisiais metais buvo lengvai prieinamos.
Generalinė spaudos ir leidinių administracija (GAPP) prižiūri, kaip taikomi Tarptautinių standartinių knygų numerių (ISBN) kiniški atitikmenys, būtini norint legaliai šioje šalyje pardavinėti knygas.
Kinijos Valstybės Taryba ir GAPP kol kas neatsakė į AFP prašymus paaiškinti.
Protestantų Siono Bažnyčios, kurios Kinijos vyriausybė nėra užregistravusi, pastorius Pekine Jin Mingri sakė, kad suvaržymai yra susiję su „bendru bendros aplinkos griežtinimu“.
„Galbūt (valdžia) galvoja, kad Biblijos platinimas neformaliais kanalais nėra palankus valstybės ideologijai, – AFP sakė Jin Mingri. – Tai tikrai veikia tikinčiųjų galimybes gauti Bibliją.“
Su valstybe susijusi Kinijos krikščionių taryba yra apskaičiavusi, kad oficialioms, valstybės prižiūrimoms Bažnyčioms priklauso maždaug 20 mln. krikščionių, neskaitant katalikų.
Tačiau tikrasis tikinčiųjų skaičius gali būti didesnis, mažiausiai 40-60 mln., rodo kai kurie vertinimai. Taip yra dėl to, kad dalis tikinčiųjų meldžiasi „pogrindinėse“ ar „namų“ bažnyčiose, kurios stengiasi išvengti vyriausybės kontrolės.
Tuo tarpu maždaug 12 mln. Kinijos katalikų priklauso arba vyriausybės valdomai asociacijai, kurios dvasininkus parenka ateistinė Komunistų partija, arba neoficialiai pogrindinei Bažnyčiai, kuri yra ištikima Vatikanui.
Vatikanas prieš trejus metus atnaujino įstrigusias derybas su Pekinu dėl vyskupų skyrimo.
Oficialiai ateistinė Kinijos vyriausybė nenori jokių jos nekontroliuojamų organizuotų judėjimų, taip pat ir religinių, o analitikai sako, kad valdant prezidentui Xi Jinpingui (Si Dzinpingui) tokių grupių priežiūra buvo sugriežtinta.
Nacionalinio saugumo įstatyme aiškiai draudžiamos „kulto organizacijos“, tarp kurių yra „Falun Gong“, budizmo įkvėptos grupės ir kelios krikščionių grupės.
Naujos taisyklės Sindziango regione draudžia religinę veiklą mokyklose ir nurodo pranešti policijai apie tėvus ar globėjus, „organizuojančius, viliojančius ar verčiančius nepilnamečius užsiimti religine veikla“.
Šiame Kinijos vakariniame pakraštyje gyvena uigūrai, kurie tradiciškai yra musulmonai. Daugelis jų skundžiasi kultūrinėmis ir religinėmis represijomis bei diskriminacija.
