Pastaraisiais mėnesiais įvairūs pasaulio regionai nukentėjo nuo didžiulių karščio bangų, kurios pareikalavo ir gyvybių. Vakarų Europą karščiai vargino anksčiau šį mėnesį, o Indiją – pavasarį.
Mokslininkai teigia, kad ekstremalių orų reiškinių dažnėja dėl klimato kaitos, o ilgainiui jie greičiausiai taps dar intensyvesni.
Ne išimtis ir Kinija, kuri susiduria su viena karščiausių vasarų per visą istoriją.
Rytinėse Džedziango ir Fudzijano provincijose savaitgalį termometrų stulpeliai pakilo virš 41 laipsnio pagal Celsijų, o dviejuose miestuose pasiekė rekordines aukštumas.
Savaitgalį nacionalinė meteorologijos tarnyba keliuose pranešimuose nurodė, kad žmonės, gyvenantys vietovėse, kuriose paskelbtas raudono lygio karščio pavojus, daugiausia pietryčiuose ir šiaurės vakaruose, turi „nutraukti bet kokią veiklą lauke“ ir „skirti ypatingą dėmesį gaisrų prevencijai“.
Šeštadienį pagal tradicinį Kinijos kalendorių buvo „Didžiojo karščio“ diena, nuo seno laikoma karščiausiu metų laikotarpiu, tačiau ši vasara buvo itin šilta.
Anksčiau šį mėnesį Šanchajuje užfiksuota aukščiausia nuo 1873 metų, kai pradėti rinkti tokie duomenys, oro temperatūra: 40,9 laipsnio pagal Celsijų.
Kepinant karščiams, sekmadienį šimtai žmonių leido laiką paplūdimyje Fudziano Siameno mieste, o kiti slėpėsi nuo saulės pasitelkdami kepures ir veido apdangalus.
Energetikos pramonės leidinio „Sxcoal“ duomenimis, Kinijos elektros tinklas taip pat jaučia įtampą dėl išaugusios oro kondicionavimo paklausos: liepos viduryje didžiausios šalies elektrinės veikė rekordiškai dideliu pajėgumu.
Kai kurios vietos valdžios institucijos šį mėnesį nusprendė išjungti gatvių apšvietimą ir padidinti elektros energijos tarifus gamykloms piko metu.
Besitęsianti karščio banga, kuri ypač smarkiai paveikė Jangdzės upės žemupį, taip pat „neigiamai paveiks vietos pasėlius“, perspėjo Nacionalinio meteorologijos centro vyriausiasis prognozuotojas Fu Jiaolanas.
