Taivano „susimokymas su išorinėmis jėgomis siekti nepriklausomybės ir provokacijų tik paspartins jų pačių nuopuolį ir nustums Taivaną į katastrofos bedugnę“, per kasdienę spaudos konferenciją sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas.
„Jų siekis užtikrinti Taivano nepriklausomybę niekada nebus sėkmingas, ir bet koks mėginimas parduoti nacionalinius interesus sulauks visiškos nesėkmės“, – žurnalistams sakė Wang Wenbinas.
Kinijos mėginimas įbauginti Taivano visuomenę ir pademonstruoti savo galimybes blokuoti salą ar net į ją įsiveržti siejamas su praeitą savaitę įvykusiu JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitu Taibėjuje.
JAV, Japonija ir kiti sąjungininkai pasmerkė Kinijos manevrus, o Didysis septynetas per neseniai įvykusį susitikimą išsakė susirūpinimą dėl padėties regione.
Trečiadienį Jungtinės Karalystės vyriausybė iškvietė Kinijos ambasadorių Zheng Zeguangą į Užsienio reikalų ministeriją pasiaiškinti dėl „Pekino agresyvios ir plataus masto eskalacijos prieš Taivaną“.
Taivanas sako, kad Pekinas naudojasi N.Pelosi vizitu kaip dingstimi paaštrinti savo ginčą su Taibėjumi, įskaitant raketų paleidimus į Taivano sąsiaurį ir į Ramųjį vandenyną, jas paleidžiant praskrieti virš salos. Kinija taip pat pasiuntė karo laivų ir lėktuvų kirsti Taivano sąsiaurio vidurio liniją.
Trečiadienį paskelbtame ilgame politiniame pranešime apie Taivaną Kinija iškraipė istorinius faktus, įskaitant susijusius su Jungtinių Tautų 1972 metų rezoliucija, kuria Kinijos vieta Saugumo Taryboje buvo perduota Pekinui, o ne Taibėjui, nurodė Žemyno reikalų taryba, kuri yra Taivano ministrų kabineto organas. Kinijos pranešime taip pat nepaisomas pažadas nesiųsti kariuomenės arba vyriausybės atstovų į Taivaną, kuris buvo minėtas ankstesniuose pareiškimuose.
JT rezoliucijoje Taivano statusas neminimas, bet Kinija laiko ją dokumentu, pripažįstančiu Komunistų partijos teisę kontroliuoti šią salą.
Taivano tarybos pranešime sakoma, kad Kinija savo veiksmus prieš salą organizavo ruošdamasi vėliau šiais metais vyksiančiam valdančiosios Komunistų partijos XX nacionaliniam suvažiavimui. Prognozuojama, kad Kinijos prezidentui ir partijos vadovui Xi Jinpingui per šį suvažiavimą bus suteikta trečia penkerių metų kadencija. Per savo vadovavimą Xi Jinpingas pasižymėjo kaip nenuilstantis korupcija apkaltintų politinių veikėjų, žmogaus teisių aktyvistų ir pilietinės visuomenės grupių persekiotojas.
Xi Jinpingo vyriausybės veiksmai, nukreipti prieš žodžio laisvę ir politinę opoziciją Honkonge taip pat laikomi veiksniu, 2020 metais lėmusiu Taivano prezidentės Tsai Ing-wen, kuri yra žinoma, kaip Pekino priešininkė, perrinkimą antrai kadencijai.
Kinija sako planuojanti susigrąžinti Taivaną ir taikyti jame principą „viena šalis, dvi sistemos“, koks buvo suteiktas Honkongui, nors kritikai sako, kad pastarojoje teritorijoje šis principas jau yra sužlugdytas, priėmus platų nacionalinio saugumo įstatymą, užtikrinantį Pekinui žodžio laisvės ir dalyvavimo politikoje kontrolę.
Kaip rodo apklausos, Taivano visuomenė griežtai atmeta „vienos šalies, dviejų sistemų“ principą – triuškinama dauguma respondentų pasisako už dabartinį faktinės nepriklausomybės statusą.
Kinijos pareiškime „apstu nepagrįstų lūkesčių ir ignoruojami faktai“, sakoma Žemyno reikalų tarybos pranešime spaudai.
„Grubios ir nevykusios Pekino valdžios politinės operacijos dar labiau pabrėžia jos arogantišką mąstyseną, bandant griebtis jėgos, kad įsiveržtų ir sunaikintų Taivano sąsiaurį bei taiką regione“, – sakoma pranešime.
„Valdžia Pekine apgaudinėja save. Perspėjame Pekino valdžią nedelsiant liautis grasinti Taivanui jėga ir skleisti melagingą informaciją“, – pridūrė taryba.
Per Kinijos karines pratybas Taivanas paskelbė savo kariuomenės padidintą parengtį, bet tiesioginių atsakomųjų veiksmų nesiėmė. Kariuomenė ketvirtadienį surengė artilerijos pratybas pietvakarinėje pakrantėje, atgręžtoje į Kiniją, demonstruodama, su kokiais iššūkiais susidurtų Pekino pajėgos, jeigu komunistinė valdžia nuspręstų pradėti invaziją.
