JAV išreiškė norą surengti skubią Saugumo Tarybos sesiją, teigdamos esančios „labai susirūpinusios“ dėl Pekino žingsnio, kuriuo tarptautiniame finansų centre būtų uždrausti „kurstymas maištauti“ ir kiti tariami nusižengimai.
Honkongo aktyvistai tvirtinta, kad siūlomu įstatymu faktiškai būtų suvaržytos pagrindinės laisvės, suteiktos miestui 1997 metais, kai jį Kinijai perdavė Didžioji Britanija.
Tai „iš esmės pakirs aukštą Honkongo autonomijos laipsnį ir laisves, garantuojamas pagal 1984 metų Kinijos ir Britanijos bendrą deklaraciją, įregistruota JT kaip teisiškai įpareigojanti sutartis“, – pareiškime nurodė Vašingtono misija prie JT.
„Tai yra didelį visuotinį susirūpinimą keliantis reikalas, susijęs su tarptautine taika ir saugumu“, – tęsiama pareiškime.
Jame priduriama, jog Kinija vis tik „atsisakė leisti surengti šį virtualų susitikimą“.
Pagal naujas koronaviruso eros procedūras, Saugumo Tarybos vaizdo konferencijos gali būti organizuojamos tik visų 15 valstybių narių sutikimu, nors paprastai posėdis gali būti užginčijamas tik tuo atveju, jei kuri nors narė įtikina mažiausiai aštuonias kitas paremti jos protestą per procedūrinį balsavimą.
„Tai yra dar vienas pavyzdys, kad Kinijos komunistų partija bijo skaidrumo ir tarptautinės atskaitomybės“, – pareiškė JAV misija.
Pekino ambasadorius prie JT Zhang Junas savo ruožtu trečiadienį paskelbė per „Twitter“, jog Vašingtono prašymas buvo „nepagrįstas“.
„Honkongo nacionalinio saugumo teisės aktai yra tik pačios Kinijos vidaus reikalai, – pabrėžė diplomatas. – Tai neturi nieko bendra su Saugumo Tarybos įgaliojimais.“
Kinijos parlamentas ketvirtadienį pritarė planui priimti naują nacionalinio saugumo įstatymą Honkongui, apeinant paties miesto teisėkūros asamblėją.
Tuo metu Jungtinės Valstijos atšaukė Honkongui suteiktą specialųjį statusą, sudarydamos sąlygas atimti iš šios teritorijos prekybines ir ekonomines privilegijas.
