Trečiadienį Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių taryboje Ženevoje Ukraina prisijungė prie daugiau nei 40 šalių, raginančių Kiniją įsileisti nepriklausomus stebėtojus į Sindziango regioną. Pekinas kaltinamas čia vykdantis represijas prieš musulmonų uigūrų mažumą.
Ketvirtadienį Ukraina atsiėmė raginimą – tai padarė Kinijai pagrasinus, kad užblokuos mažiausiai 500 tūkst. vakcinų nuo koronaviruso siuntą į Ukrainą, naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė diplomatai iš dviejų Vakarų šalių.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija nekomentavo tokios informacijos.
Ukrainos parlamento Užsienio reikalų ir tarpparlamentinio bendradarbiavimo komiteto pirmininkas Oleksandras Merežko pavadino tokius pranešimus „neoficiali informacija“.
„Kaip komitetas negavome jokios tai patvirtinančios informacijos“, – „Laisvosios Europos radijui“ sakė O.Merežko.
Kinijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad vakcinų ir kitų kovai su pandemija skirtų priemonių teikimas kitoms šalims „nėra skirtas gauti naudos iš kitų šalių, nėra jokio geopolitinio tikslo ar geopolitinių sąlygų“, rašoma institucijos atsakyme AP.
Ukraina iki gegužės pradžios buvo sulaukusi 1,2 mln. dozių kiniškų „Sinovac“ ir „Coronavac“ vakcinų, sakė tuometinis sveikatos apsaugos ministras Maksymas Stepanovas. Iš viso Ukraina buvo užsakiusi 1,9 mln. vakcinos dozių.
Kol kas Ukrainoje, turinčioje apie 41 mln. gyventojų, sušvirkšta tik 2,4 mln. vakcinos nuo koronaviruso dozių.
Pasak „The Associated Press“, vienas Vakarų diplomatas Kinijos ultimatumą Kijevui pavadino „muštynių plikomis rankomis“ diplomatija. Kitas diplomatas tikino, kad Kijeve daromas didžiulis spaudimas, esą „(Ukrainos) delegacija pasakė, kad jiems reikia pasitraukti“.
Kinijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad nieko negirdėjo apie jokias problemos dėl vakcinų tiekimo Ukrainai.
Praeityje Kinijos vyriausybė ne kartą spaudė kitas šalis Ženevos diplomatiniuose ratuose ar nacionalinėse sostinėse palaikyti Pekino pareiškimus arba neremti tų, kurie kritikuoja Kiniją, taip pat reikalauja daugiau skaidrumo dėl žmogaus teisių situacijos šalyje, rašo AP.
Tačiau spaudimas Ukrainai galėtų būti laikomas intensyvių pastarojo metų Pekino pastangų atmušti kritiką eskalacija, kuri šįkart stato į pavojų sveikatą ar net gyvybes, sakė diplomatai.
Kanados ambasadoriaus Leslie Nortono pareiškime tvirtinama, kad yra „patikimų ataskaitų, rodančių, kad Sindziange savavališkai buvo sulaikyta daugiau nei milijonas žmonių“.
L.Nortonas atkreipė dėmesį į „pranešimus apie kankinimus arba žiaurų, nežmonišką ir žeminantį elgesį ar bausmes, priverstinę sterilizaciją, seksualinį ir smurtą lyties pagrindu, priverstinį vaikų atskyrimą nuo tėvų“ Kinijoje.
Kinijos vyriausybė ne kartą neigė kritiką dėl elgesio su uigūrais tvirtindama, kad šios mažumos atstovai yra laikomi profesinio mokymo centruose, padedančiuose kovoti su ekstremizmu.
JT žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet anksčiau sakė besitikinti, kad šiemet galės apsilankyti Sindziange ir įvertinti čia vykstančius „rimtus žmogaus teisių pažeidimus“.
Laukia vakarietiškų vakcinų
Itin koronaviruso paveiktoje Ukrainoje skiepijimas prasidėjo tik vasario 24 dieną. Ligi šiol šalį pasiekė daugiau nei 4 mln. įvairių vakcinų dozių – be kiniškų čia skiepijama ir „Pfizer“ bei „AstraZeneca“.
Pasak ž buvusio sveikatos apsaugos ministro M.Stepanovo, „Pfizer“ iki metų pabaigos Ukrainai perduos 20 mln. vakcinos dozių.
Pirmoji šios vakcinos siunta – 500 tūkst. – Ukrainą pasiekė tik birželį. Liepą į Ukrainą turėtų atkeliauti dar 4,5 mln. „Pfizer“ vakcinos dozių siunta, rašo „Kyiv Post“.
Birželį Ukrainą pasiekė 705 tūkst. vakcinos „AstraZeneca“ dozių. Jomis daugiausia bus skiepijami žmonės, anksčiau gavę pirmąją šios vakcinos dozę.
Lietuvos Vyriausybė pažadėjo iki spalio 1 dienos Ukrainai skirti 100 tūkst. vakcinos „AstraZeneca“ dozių.
Analitikas Dionisas Cenusa rašo, kad toks Pekino grasinimas „yra aiškus Kinijos vakcinų diplomatijos sąlygiškumo ženklas“.
„Tai – viena iš priežasčių, kodėl kartu su kolegomis raginome Europos Sąjungą ir Vakarus užtikrinti pakankamą vakcinų į Rytų partnerystės šalis, kad būtų atremta Rusijos ir Kinijos įtaka“, – rašo analitikas.
Ukrainoje draudimas pirkti rusišką vakciną nuo koronaviruso buvo įtvirtintas įstatymu.
